Daugėja atvejų, kai amebos įsigraužia į žmogaus smegenis – kodėl jas taip vilioja mūsų nervų sistema?

Scenarijus skamba taip, lyg būtų iš baisiausio siaubo filmo, tačiau neseni mirties atvejai yra brutali realybė: plaukiodami ežere galime užsikrėsti smegenis graužiančiais parazitais.

Ameba „naegler fowleri“ patenka per nosį su pora lašelių vandens, įsiskverbia į kūną ir per nervus keliauja toliau – į smegenis. Vienaląsčiais užsikrėtusio paciento prognozė būna liūdna: per kelias diena ameba suardo smegenų ląsteles ir nužudo savo auką.

Ilgą laiką mokslininkai suko galvas, kas tuos parazitus verčia tikslingai atakuoti žmogaus nervų sistemą. Dabar tyrinėtojai tvirtina atradę priežastį. Tas atradimas turėtų padėti sukurti terapijos metodą nukentėjusiems.

Amebos tyko įvairiuose šiltuose vandenyse, prie kurių priskiriami ir prastai chloruoti baseinai bei karštos romėniško tipo pirtys (termos). Nors JAV yra oficialiai užfiksuoti 35 tokie mirties atvejai per 2005–2014 metus, tačiau mokslininkai spėja, kad tų atvejų turėjo būti gerokai daugiau, nes ne visada pavyksta nustatyti tikrąją nelaimės priežastį. O artimiausioje ateityje aukų vis daugės.

Išgyvenimo tikimybė – maža

Iš 35 užsikrėtusių amerikiečių išgyveno tik du. Šiurpus likimas ištiko 18 metų Lauren Seitz iš Ohajo birželio mėnesį ir 19 metų Kerry Stoutenburgh iš Niujorko rugpjūčio pabaigoje – abi jos mirė per kelias dienas po pasimaudymo.

Abiejų jaunų moterų ligos eiga buvo panaši. Iš pradžių vienaląsčiai per uoslės nervą nusigavo į smegenis ir ten sunaikino uoslės zoną. Vėliau ėmė graužti kaktinę smegenų sritį, kuri kontroliuoja žmogaus elgseną ir suvokimą. Atsakymą į klausimą, kodėl amebos skverbiasi vis giliau į smegenis, dabar surado Pakistano mokslininkai iš Karačio universiteto.

Svarbiausias masalas mirtį nešantiems parazitams, anot mokslininkų, yra viena pagrindinių nervų sistemos medžiagų. Šalia glutamato, serotonino, dopamino kai kurių kitų neuroaktyvių medžiagų, viena svarbiausių signalus tarp nervų sistemos ląstelių perteikiančių substancijų yra acetylcholinas.

Amebos turi receptorius, reaguojančius į acetilcholiną

Iš pradžių Karačio universiteto mokslininkai tyrinėjo visai kitą amebų rūšį, kuri užpuola žmones per atviras žaizdas. Jie ištyrė tų vienaląsčių genetinę sandarą ir aptiko proteiną, kuris yra panašios struktūros kaip žmogaus acetilcholino receptorius.

Per naujus tyrimus, kurių objektas šį kartą buvo smegenis graužiančios amebos, mokslininkai vėl nustatė tuos pačius receptorius. Per šiuos receptorius vienaląsčiai gali orientuotis ir skverbtis kuo giliau į smegenis, kur yra daugiausia acetilcholino.

Jeigu mokslininkų atradimas pasitvirtins tolesniais eksperimentais, jie pasiūlys medikamentus, kurie blokuotų tą receptorių ir galėtų išgelbėti pacientų gyvybes. Šių medikamentų galbūt net nereikės iš naujo išradinėti, nes jie jau naudojami gydant dirgliojo žarnyno sindromą. Be to, egzistuoja vaistai nuo širdies, kurie taip pat galėtų tikti šiam atvejui.

Sunkiausias uždavinys, kurį medikams teks išspręsti kovoje prieš vadinamąją „naegleriasis“, dar prieš akis. Kai tik bus numalšinti pirmieji simptomai – smarkūs galvos skausmai ir aukšta temperatūra , kils didžiausia problema: kaip iškrapštyti ar nukenksminti giliai į smegenis įsiskverbusius parazitus.

Ypač svarbu sukurti patikimą testavimo sistemą, kuri įgalintų kuo anksčiau nustatyti teisingą diagnozę.

Mirtiną infekciją tiriantys mokslininkai įspėja, kad jau negalime jos laikyti reta. Atsižvelgiant į sparčiai vykstančius klimato pokyčius, aukų skaičius vis didės. Juk amebos mėgsta šiltą aplinką.