Kaip kinų medicina diagnozuoja žmogaus sveikatą pagal liežuvio išvaizdą

Kinta spalva

Kinų medicinoje liežuvis laikomas vienu pagrindinių organų, kurį įvertinus nustatoma ligos diagnozė. Apžiūrėti liežuvį labai svarbu ir tradicinės medicinos atstovams – gydytojai neretai paprašo paciento išsižioti.

Apžiūrėti savo liežuvį pravartu ir pačiam žmogui. Geriausia tai daryti ryte, nevalgius ir nesivalius dantų, esant geram apšvietimui. Svarbu atkreipti dėmesį, ar nėra pakitusi liežuvio spalva, ar neatsirado opelių, apnašų. Liežuvis greitai reaguoja į vitaminų trūkumą.

Pavyzdžiui, kai trūksta vitamino B12, folinės rūgšties, žmogus serga mažakraujyste, liežuvis paburksta ir tampa skaisčiai raudonas. Sausas ir apnašomis aplipęs liežuvis rodo, kad žmogus neteko daug skysčių. Taip nutinka, kai žmogus ilgai vemia, viduriuoja, prakaituoja, karščiuoja.

Padidėjęs liežuvis gali būti vidaus sekrecijos liaukų ligų požymis. Sergančio vaiko liežuvis, kaip ir suaugusiojo, pakinta. Pavyzdžiui, mažyliui karščiuojant, liežuvis gali tapti ne tik sausas ir su apnašomis, bet gali atsirasti ir smulkių opų.

Kvapas – taip pat ligų išdavikas

Sveiko žmogaus liežuvis yra rožinės spalvos, drėgnas, jį dengia skaidrios apnašos. Dėl skonio receptorių jo paviršius yra šiurkštus. Nedidelis kiekis skaidrių apnašų nėra ligos požymis. Svarbu stebėti, ar apnašų nepadaugėjo, ar jos netapo tamsios, tirštos, ar neatsirado nemalonus kvapas.

Apie ligas praneša gelsvas, žalsvas, balkšvas liežuvio paviršius. Blogas burnos kvapas gali būti susijęs su dantų, dantenų, gerklės, nosiaryklės, viršutinės virškinimo sistemos dalies organų ligomis, prasta burnos higiena, tam tikrais mitybos ir žalingais įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu, bei liežuvio pakitimais dėl ligos.

Sunerimti verta, kai žmogus pradeda nejausti skonio – tai rimtas simptomas. Skubiai reikia kreiptis į medikus.

Tam tikros zonos atitinka organus

Rytų medicinos specialistai įsitikinę, kad ant liežuvio yra išsidėstę visų organų atitikmenys. Pats liežuvio galiukas atitinka gerklę, kiek aukščiau – širdis, šonuose – plaučiai. Dešinė liežuvio pusė atspindi dešinėje išsidėsčiusius vidaus organus, kairė pusė – kairėje.

Padidėjęs tam tikrų zonų jautrumas ar pakitusi spalva rodys, kad sutrikusi organo, susijusio su ta zona, veikla.

Apnašos tose vietose liudys apie uždegiminius procesus. Jeigu liežuvio kraštuose matyti įsispaudusios dantų žymės, tai rodo, kad žarnynas nepakankamai gerai pasisavina maistą. Rudos liežuvio apnašos – signalas apie žarnyno ligas. Juodos apnašos liudys tai, kad žmogus labai išsekęs, galimi augliai ar grybelinė liga.

Apie širdies ir kraujagyslių ligas praneša melsvas liežuvio atspalvis. Norint sužinoti, kokia stuburo būklė, reikia žiūrėti į liežuvio vidurio liniją. Jei ji tiesi – viskas gerai, jei kreiva ir matyti įtrūkimų – stuburo būkle reikėtų susirūpinti. Jei apatinė liežuvio dalis yra balsva, tai gali rodyti kepenų, tulžies patologiją.

Gelsvos spalvos apnašos rodo dažnus skrandžio sutrikimus. Gausios baltos – maisto susilaikymą žarnyne, pilkokos – padidėjusį rūgštingumą. Paraudęs liežuvio galiukas – silpnos širdies veiklos požymis. Kartumo pojūtį burnoje dažniausiai sukelia tulžies pūslės, rūgštumo – skrandžio ligos, saldumo – cukrinis diabetas.