Tikrasis Rusijos ir JAV narkotikų karas: supervalstybės prieš superkartelius

Pavyzdžiui, Sinaloa kartelis yra vienas stipriausių visame regione, nes turi ryšių su teisėsauga ir politikais. Šio kartelio nariai net patys užsiaugina pirminę žaliavą. Ketvirta, kovoti su nusikalstamomis gaujomis trukdo didelė korupcija. Ir penkta, vykstant tokiai intensyviai prekybai, didžiosios dalies narkotikų yra tiesiog neįmanoma surasti.

Rimta kova su narkotikų platinimu prasidėjo Richardo Nixono prezidentavimo metais, kada ir buvo išvesta JAV kariuomenė iš Vietnamo. Jam ir priskiriama termino „narkotikų karas“ autorystė. Šį karą kariauja ir dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama bei jo administracija, skirianti didelį finansavimą pasienio su Meksika ruožo apsaugai. R. Nixono prezidentavimo laikais prasidėjo ir efektyvios reabilitacijos programos kūrimas.

R. Nixonas paskyrė daktarą Jerome‘ą Jaffe vadovauti naujai įsteigtai Specialiajai narkomanijos prevencijos tarnybai (Special Action Office of Drug Abuse Prevention, SAODAP), kuri turėjo mažinti nuo narkotinių medžiagų priklausomų asmenų skaičių federaliniu lygmeniu. Buvo pasitelktos švietimo, gydymo, reabilitacijos, mokymo ir mokslinių tyrimų programos.

Taip pat 1971 m. Vietnamo karo veteranų sąjunga savo ruožtu paskelbė gydymo programą šio karo veteranams, kurie per jį tapo priklausomi nuo heroino. Dar tais pačiais metais pradėjo veikti klinikos. Pagrindinis gydymo būdas buvo gydymas metadonu. Tai suformavo visiškai kitokį įvaizdį žmogaus, kuris kenčia nuo narkomanijos. Kremliaus režimas tai vadina moraline problema, o JAV valdžia – liga.

Meksikos ir JAV ryšiai ilgą laiką buvo komplikuoti. Čia galime paminėti Meksikos ir JAV karą 1846–1848 m. arba dabartinę nelegalių migrantų problemą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, JAV ir Meksika yra kaimynės, turinčios ilgesnę negu 3 000 kilometrų sieną. Meksika yra trečioji pagal dydį JAV eksporto rinka (ją lenkia tik Kanada ir Kinija).

Šios šalys kartu su Kanada plėtoja laisvą trišalę prekybą, visos trys jos yra Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (The North American Free Trade Agreement, NAFTA) narės, todėl šių šalių santykiai yra labai svarbūs. Santykiams gerinti nemažai dėmesio skyrė ir B. Obama. Prezidentas ne kartą su oficialiu vizitu buvo atvykęs į Meksiką.

Buvo įkurta HLED (High Level Economic Dialogue) – platforma abiejų šalių ekonominiams ir komerciniams tikslams derinti, taip pat TheMexico–U.S. Bilateral Forum on Higher Education– bendras valstybių forumas aukštojo mokslo inovacijoms ir moksliniams tyrimams, bei MUSEIC (The Mexico–U.S. Entrepreneurship andInnovation Council) – taryba, kurios tikslai ne tik JAV gyvenančių meksikiečių verslumo skatinimas, bet ir teisinės pagalbos teikimas bei technologijų komercializavimas.

Vis dėlto karas su narkotikais kenkia minėtų valstybių santykiams. Dėl kartelių kovų Meksikoje kasmet miršta Amerikos piliečių. Meksikos valdžia ne kartą buvo kaltinama bendradarbiavimu su karteliais, taip pat Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas yra paskelbęs, kad Meksikos armija ir policija, kovodamos su narkotikų prekyba, pažeidinėja žmogaus teises.

Savo ruožtu Meksika kaltina JAV, kad narkotikų gaujos naudoja nelegalius ginklus, kurie pagaminti JAV teritorijoje, ir kad JAV visuomenėje nemažėja narkotikų vartojimas, dėl kurio ir klesti narkotikų gaujos Meksikoje.

Narkotikų karas gali būti ir populizmo įrankis. Tai puikiai įrodė Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas. Kandidatas yra viešai pasakęs, kad Meksikos vyriausybė į JAV siunčia narkotikų prekeivius, nusikaltėlius ir prievartautojus – žmones, kurių jis nenori turėti savo šalyje. Kaip matome, vienas iš nusikaltimų, kuriuo D. Trumpas kaltina nelegalius emigrantus iš Meksikos, yra narkotikų prekyba. D. Trumpas pažadėjo tai sustabdyti.

Anot respublikonų kandidato, jei jis bus išrinktas, inicijuos gigantiškos sienos tarp Meksikos ir JAV statybas. Net pareiškė, kad už sienos statybas turės sumokėti pati Meksika. Tokie D. Trumpo pareiškimai jau pakenkė JAV ir Meksikos santykiams. Viename interviu Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto pareiškė, kad Meksika „jokiu būdu“ nemokės už D. Trumpo sieną.

Kitame interviu Meksikos prezidentas palygino D. Trumpą su Hitleriu ir Musoliniu. Galiausiai pripažino, kad D. Trumpas daro žalą JAV ir Meksikos santykiams, o tokie respublikonų kandidato pasisakymai „kyla iš to, kad jis nepažįsta Meksikos“. Kol kas tai tik pareiškimai, kurie realių politinių ar ekonominių pasekmių JAV ir Meksikos santykiams, pavyzdžiui, prekybai, neatneša.

Vis dėlto tokie pareiškimai kursto ksenofobiją, o tai gali sukelti problemų JAV ir Meksikos santykiuose. Nes jei net D. Trumpas ir netaps JAV prezidentu, neseni įvykiai po „Brexit“, t. y. išpuoliai prieš Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lenkus, parodė, ką gali ksenofobinis populizmas. Čia vertėtų priminti, kad JAV gyvena 11,7 milijono meksikiečių. 

Artimiausioje ateityje narkotikų karo laimėti nepavyks, nes, stiprinant kovą su karteliais Meksikoje, kriminalinės gaujos pradėjo veikti už Atlanto. Narkotikų prekyba besiverčiančios organizuoto nusikalstamumo struktūros sėkmingai darbuojasi Vakarų Afrikos šalyse, kuriose klesti nusikalstamumas ir korupcija.

Šiuo metu Lotynų Amerikos narkotikų karteliai aktyviai veikia Gvinėjoje Bisau ir Malyje. Iš šių šalių narkotikai patenka ne tik į JAV, bet ir į Europą.

Išvados 

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad narkotikų karas abiejose valstybėse (Rusijoje ir JAV) kilo dėl tų pačių priežasčių ir priemonės taip pat lyg ir turėtų būti tos pačios – narkomanija sergančių žmonių priežiūra ir sienos apsauga, jose susiformavo visiškai skirtingos sampratos.

Rusija pasyviai laukia ir net tikisi, kad Afganistane tvarką įves Vakarai, ir apie narkomaniją kaip ligą net nekalba, o JAV aktyviai veikia – skiria dalį biudžeto pasieniui su Meksika saugoti ir vykdo reabilitacijos programas. Tačiau net ir užėmusios aktyvią poziciją šio karo Jungtinės Valstijos greit nelaimės.

Kremliaus režimas neprieštarauja NATO pajėgų dislokavimui Afganistane, besiribojančiame su valstybėmis, kurias V. Putinas laiko savo įtakos sfera, ir net, kai to reikia, leidžia naudotis tranzito centrais, esančiais Rusijos teritorijoje. Bet Baltijos valstybėse NATO pajėgų dislokavimui priešinasi, nors joks realus pavojus iš jų negresia. Priešinimasis pasireiškia provokaciniais veiksmais, pavyzdžiui, karinėmis pratybomis netoli Baltijos šalių. Paskutinės tokios pratybos buvo paskelbtos visai neseniai, rugpjūčio 25 dieną. Jos vyksta Rusijos vakarų karinėje apygardoje, besiribojančioje su Ukraina ir Baltijos šalimis.

JAV narkotikų karas blogina diplomatinius santykius su Meksika, nes narkotikų platinimą lydi kiti nusikaltimai – žmogžudystės ir ginklų kontrabanda. Tai kelia konfliktus tarp minėtų šalių. Narkotikų karą galima išnaudoti siekiant populizmo. Tai daro D. Trumpas, ir taip Meksikos ir JAV santykių problema dar labiau gilinama.

Ryškus skirtumas yra tarp JAV valdžios ir Kremliaus režimo požiūrių į narkomanijos gydymą. JAV naudoja medicininius preparatus, rengia ir vykdo edukacines programas, kurios nestigmuoja narkomanija sergančių žmonių. Kremliaus režimas narkomanijos nelaiko liga ir nuo narkotikų priklausomus žmones marginalizuoja.