Dabartis ir ateities perspektyvos: kodėl ne visada būti protingiausiu yra gerai?

Tokias išvadas paskelbė Gento universiteto (Belgija) mokslininkai, vadovaujami Lydios Gisle. Tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamas žurnalas „Research Policy“.

Pagrindinės tyrimo išvados buvo šios: pusė doktorantūros studentų susiduria su psichologiniais sunkumais, trečdaliui jų kyla dažnų psichiatrinių susirgimų rizika. Tai – kur kas didesnė psichologinių ir psichiatrinių problemų grėsmė lyginant su bendrąja aukštąjį išsilavinimą turinčia visuomenės dalimi, aukšto išsilavinimo darbuotojais ir aukštojo mokslo studentais.

Anot mokslininkų, doktorantų psichinė būklė labai priklausoma nuo to, kokia yra jų darbo aplinka, kokia yra organizacinė jų atstovaujamos mokslo įstaigos įtampa.

Tyrime dalyvavo 3659 doktorantai, dirbantys Belgijos universitetuose – jų psichiatrinė sveikata ir psichinė būklė buvo lyginama su 769 aukštąjį išsilavinimą turinčiais paprastais piliečiais, 592 aukštos kvalifikacijos specialistais, 333 aukštųjų mokyklų žemesnės pakopos studijų studentais.

Mokslininkai savo tyrimo santraukoje nurodo, kad 32 proc. doktorantų, įvertinus tam tikrus simptomus, priklauso didelės psichiatrinių ligų, ypač depresijos, išsivystymo rizikos grupei – tai yra kur kas didesnė dalis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

Mokslininkų teigimu, su studentų psichine būkle smarkiai susiję darbo ir šeimos reikalų derinimas, rezultatų reikalavimai, darbo kontrolė, doktorantūros vadovo vadovavimo stilius, komandinė sprendimų priėmimo kultūra, o taip pat – karjeros galimybių už akademinės srities ribų spektras.