Maisto papildai Lietuvoje peržengė bet kokias ribas: tai, kas darosi jau nejuokinga ir gyventojus varo į kapus

Parlamentarams nerimą kelia maisto papildų reklamos tendencijos. Pasak jų, maisto papildų gamintojai ir platintojai visais įmanomais būdais bando vartotojams įpiršti maisto papildus kaip panacėją nuo visų sveikatos negalavimų, o objektyvūs jų sudėties tyrimai atskleidžia kardinaliai priešingą situaciją.

"Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes.

Pavyzdžiui, "šis produktas pasižymi priešuždegiminėmis ir antivirusinėmis savybėmis", "tinka sergantiems artritu", "palengvina peršalimo simptomus", "vartoti esant kraujospūdžio sutrikimams".

Ekspertai pastebi, jog patys gamintojai dažnai netiria savo produktų ir nežino jų tikrosios sudėties", - sako R. Žemaitaitis ir D. Kaminskas.

Jų duomenimis, kasmet Lietuvoje parduodama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę, anot parlamentarų, Lietuva priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių.

"Šiuo metu reklama skatina neracionalų vaistų ir maisto papildų pirkimą ir vartojimą, o tai yra žalinga ir kenkia žmonių sveikatai. (...) Medikai vis dažniau stebisi pačių žmonių neatsakingumu, savo sveikatos nesaugojimu. Dabar tapo normalu, kad vaistus gali rinktis tarsi saldainius ar makaronus, kurie yra labiau reklamuojami. Didžioji dalis žmonių vaistus renkasi pagal reklamos kiekį ir savo vidinį supratimą, tačiau dėl jų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio nepasitaria su gydytoju ar vaistininku", - apgailestauja R. Žemaitaitis ir D. Kaminskas.