Mama visada mokė peršalus nevalgyti ledų, o dabar jau neleidžia ir gerti pieno: kiek tame tiesos, o kiek nesąmonės?

Užgulusi nosis, ašaros bėga upeliais, maudžia galvą. Gali būti, jog netekote apetito. Jeigu valgyti visgi norisi, ekspertai nešykšti patarimų, ką derėtų valgyti, ir ko vengti sergant peršalimo ligomis. Kalbant apie tokiu atveju nerekomenduojamą maistą, bene dažniausiai minimi pieno produktai.

Yra teigiančių, kad ledai, sūris ir pienas – produktai, kurių peršalus vertėtų atsisakyti. Priežastis ne itin maloni, tačiau įtikinanti: pieno produktai skatina gleivių gamybą. Tik ar tai tiesa?

Vien mintis apie gleives kelia pasidygėjimą, tačiau tiesa ta, jog gleivės mūsų fiziologijoje atlieka labai svarbų vaidmenį. Gleives gaminanti gleivinė apsaugo audinius nuo dirginimo ar žalos: tiek gerklėje, tiek plaučiuose, tiek stemplėje, tiek žarnyne. Taigi gleivės yra reikalingos, tačiau, kaip ir visais gyvenimo atvejais, reikalingas saikas. Peršalimo atveju varginantys gleivių perteklius tikrai nėra malonus.

Įsitikinimas, jog egzistuoja pieno produktų ir gleivių gamybos ryšys, aktualus šimtmečiais: apie tai kalbama tiek tradicinėje kinų medicinoje, tiek XII amžiaus gydytojo Mošės Maimonido raštuose. 2004 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog net 58 proc. žmonių tuo tiki, nemažai prisipažino tokią rekomendaciją išgirdę iš savo gydytojų.

Peršasi išvada, kad gleivių gamybos suaktyvinimui tikrai nereikia vartoti daug pieno produktų. 1993 metais ekspertai išsiaiškino, kad net du trečdaliai žmonių tiki, jog gleivių burnoje gamybą ir nemalonių pojūčių atsiradimą paskatins vos viena stiklinė pieno. Tokia būklė labai skiriasi nuo rimtos alergijos pienui, nuo kurios kenčia tikrai nedidelė dalis suaugusių žmonių. Juos vargia tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas, bėrimas, netgi dusulys.

Ši būklė nėra tas pats kaip laktozės netoleravimas. Pastaruoju atveju žmonėms stinga reikiamų enzimų, padedančių virškinti piene esančią laktozę, tad jiems nuo pieno produktų pučia pilvą, pykina, vargina viduriavimas. Pieno ir gleivių ryšys – visai kas kita.

Norėdami išsiaiškinti tiesą, mokslininkai atliko eksperimentą: jie paprašė žmonių išgerti stiklinę skysčio (kuriame galėjo būti ir karvės pienas) ir vėliau įvardyti pajustus simptomus. Tokiam tyrimui ryžosi Pietų Australijos ligoninės tyrimų skyrius. 125 žmonių buvo paprašyta gerti karvės ir sojų pieno (savanoriai nežinojo, kokį geria). Abejų rūšių pienas buvo pagardintas kakava ir pašildytas, tad atskirti jo rūšį buvo neįmanoma. Dalis kalbintų žmonių, kurie gėrė karvės pieną, prisipažino, kad buvo sunkiau ryti, seilės atrodė tirštesnės ir tarsi kaupėsi gerklėje į gumulą. Manote, kad byla baigta?

Bėda ta, kad apie panašius pojūčius kalbėjo ir sojų pieną ragavusieji. Be to, tie, kurie nuoširdžiai tiki pieno ir gleivių gamybos ryšiu, labiau linkę įvardyti minėtuosius simptomus nepriklausomai nuo to, ką gėrė – karvės ar sojų pieną. Svarbu tai, kad nė vienas iš tyrime dalyvavusių savanorių nesirgo peršalimu. Tad, o kaip viskas atrodo, jeigu jau ir iki tol jie jautėsi pilni gleivių? Ar gali karvės pienas situaciją pabloginti? Perspėjimas: apie eksperimentą (apie kurį netrukus bus pasakojama straipsnyje) nerekomenduojama skaityti valgant.

Šį kartą eksperimento sumanytojai savanorius specialiai užkrėtė paprasčiausiu peršalimo virusu, tada liepė gerti pieną ir galiausiai paprašė ne tik fiksuoti visus iki vieno juntamus simptomus, bet ir kaupti nosies sekretą ir sverti jo sankaupas (belieka viltis, jog savanoriai tai darė ne maisto svarstyklėmis).

Tyrimo iniciatoriai išsiaiškino, kad žmonės, tikintys, jog pienas ir gleivių gamyba tiesiogiai susiję, buvo labiau linkę skųstis varginančiais simptomais, tačiau skaičiai kalba patys už save – jų nosyse pasigamino tiek pat sekreto kiek ir minėtuoju ryšiu netikinčiųjų. Nė gramo daugiau. Taigi, nėra patikimų įrodymų, jog pieno produktai skatina gleivių gamybą.

Toks atradimas tikrai nepradžiugino dalies žmonių, kurie tuo tiki. Ekspertai kalba apie galimą šią situaciją paaiškinantį fiziologinį mechanizmą, kuris neturi nieko bendro su gleivėmis. Pienas – emulsija, taigi, jai susimaišius su seilėmis, lašeliai sukimba tarpusavyje. Šis procesas vadinasi flokuliacija. Tai procesas, vykstantis ir geriant sojų pieną, nes ir pastarasis yra emulsija.

Flokuliacija sukelia pojūčius, kuriuos galima gana lengvai supainioti su gleivių sankaupomis, nors iš tikrųjų taip ir nėra. Nežinoma tik tai, kodėl apie tokius pojūčius kalba ne visi. Tad kaip gi su ledais ir peršalimu? Leduose esantis pienas neturėtų paskatinti gleivių gamybos (ką ir pavyko įrodyti tyrimais). Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ledai labai šalti.

Ar gali būti, kad toks desertas peršalus pablogins būklę? Jei neskauda gerklės, tuomet menkai tikėtina. Šaltas maistas iš pradžių atšaldys skrandį, tačiau, vos tik prasidės virškinimo procesas, pradės išsiskirti šiluma. Tačiau jei skauda gerklę, šaltas maistas ją dirgins ir gali skatinti didesnį jos uždegimą.