Kodėl kai kurie žmonės nemoka pasakyti „ne" ir kaip pagaliau išmokti tai daryti?

Psichoterapeutė Fanni Marteau-Chasserieu aiškina, kodėl taip svarbu išmokti dažniau sakyti „ne“.

Savaitgalį jūsų draugas kraustosi ir paprašo jūsų pagalbos. Nepaisant to, kad esate pavargęs, nedvejodamas sutinkate. Nesvarbu, kas ko prašo – draugai, kolegos, kaimynai ar tiesiog pažįstami – jūs visada skubate į pagalbą. Greičiausiai, jūs ne taip jau mėgstate vakarėlius, papildomus darbus ir kraustymąsi, bet tiesiog nemokate pasakyti „ne“.

Psichoterapeutė aiškina tokį elgesį ir pateikia patarimų, kaip išmokti atsisakyti.

Noras patikti kitiems

Pasak psichologės, nesugebėjimas labiau paisyti savo interesų ir pasakyti „ne“ būdingas ir introvertams, ir ekstravertams.

Introvertai, kurie labai nori patikti kitiems, sako „taip“ vien iš baimės būti atstumtiems. Už šio elgesio slypi noras patikti ir būti mylimam, teigia specialistė. Žinoma, kilnu ir garbinga norėti padėti kitiems, tačiau jeigu taip pamirštami savi poreikiai, tai gali sukelti daug problemų.

Būtent taip kai kurie žmonės nusiperka batų porą, kuri jiems nepatinka, nenorėdami įžeisti pardavėjos, kiti tampa tais, kuriais visuomet galime pasikliauti, kai reikia pabaigti svarbų dokumentą ketvirtadienį, devintą valandą vakaro. „Jei dirbdami visuomet norite patikti kitiems, rizikuojate tiesiog pasiekti ribą, perdegti“, – įspėja psichoterapeutė. Persidirbimo, pervargimo tikimybė ypač padidėja tada, kai norime padėti visiems savo draugams arba svajojame patikti visiems aplink.

Šis fenomenas paliečia ir ekstravertus: „Kai kurie uždaresni žmonės nedrįsta pasakyti „ne“ dėl to, kad nenori įskaudinti kito, pasakydami tiesą, nors iš tiesų puikiai žino, kad nesilaikys susitarimo.“ Taip elgiantis – tai yra pažadant, o vėliau neištęsiant – rizikuojama prarasti kitų žmonių pasitikėjimą ir pagarbą.

Savivertės trūkumas

Anot psichoterapeutės, žmonės, kurie vengia pasakyti „ne“, bijo pripažinti savo poreikius, nepasitiki savimi. Tad pirmasis žingsnis link sveikesnio santykio su savimi ir aplinkiniais ir yra geresnis įsiklausymas į savo norus ir poreikius.

Juk kai sutinkate išgerti puodelį kavos kitame miesto rajone penkios minutės po darbo pabaigos, o vėliau dar sutinkate pavakarieniauti kitame miesto gale su kitu žmogumi, greičiausiai nedaug galvojate apie save. „Jeigu penkiems skirtingiems pasiūlymams tą pačią dieną pasakote „taip“, manote, kad galite visur spėti, nors jūsų kūnas jums ir siunčia priešingus signalus, turite įsiklausyti į save ir aiškiai ištarti „ne“, – aiškina specialistė.

Dėmesingumas savo sąmonei (mindfulness)

Visiems, norintiems labiau įsiklausyti į save, F.Marteau-Chasserieau pataria užsiimti meditaciniais, dėmesio sau pratimais: „Svarbu sekti savo kvėpavimą, kreipti dėmesį į savo fizinius pojūčius, aplinką, leisti savo mintims bėgti laisvai. Tam net nereikia jokios ypatingos aplinkos – darykite tai, tarkime, lupdami daržoves ar tiesiog vaikščiodami. Monotoniški fiziniai veiksmai moko sustoti, justi savo kūną ir emocijas – kiek įsitempę mūsų raumenys ar emocijos atslūgsta.“

Taigi jeigu jums kas nors siūlo padėti persikraustyti savaitgalį, bet jūs norite ilsėtis, prieš atsakydami galite ilgiau pagalvoti ir pirmiausia įsiklausyti į savo kūną. Toks sąmoningumas padeda treniruoti impulsyvumą. „Gerai pagalvokite, kad vėliau nereikėtų išradinėti neįtikimiausių scenarijų, kai suprasite, kad negalite įgyvendinti visų savo pažadų ir įsipareigojimų“, – pataria specialistė.

Menas teisingai atsisakyti

Jeigu jūsų prašo darbe pasilikti iki 7 valandos vakaro tam, kad baigtumėte tvarkyti dokumentus, galite atsakyti, kad puikiai suprantate tokį poreikį ir sunkumus, kuriuos tai gali sukelti, tačiau šiuo metu jūs negalite tuo užsiimti. Žinoma, svarbu rasti sprendimą, kad pokalbis baigtųsi pozityvia gaida. Tarkime, pridurkite, kad rytoj padirbėsite intensyviau ir reikiamą dokumentą pristatysite iki 11 valandos ryto.

Norėdami išmokti sakyti „ne“ turite mokėti tai atskirti nuo savo asmenybės. Atsisakote ne todėl, kad esate blogas žmogus, sakote „ne“, nes norite save apsaugoti nuo persitempimo ar pažadų neįvykdymo ir iš to kylančio aplinkinių nepasitenkinimo.

„Nereikėtų pakliūti ir į tokią situaciją, kai „ne“ sakote savaime, nes per daug nukentėjote nuolat norėdami padėti. Taip elgiasi pasyviai agresyvaus tipo žmonės. Tai iš esmės malonūs žmonės, kurie atsisako, bet tik norėdami apsisaugoti“, – aiškina psichoterapeutė.

Parengė Miglė Prišmonaitė