Ar žinojote apie tai, kad po erkės įkandimo gali atsirasti itin pavojinga alergija.... mėsai

Gal nustebsite, tačiau raudona mėsa nėra visiškai be cukraus. Joje yra keli su baltymais susijungę sacharidai, tarp kurių ir galaktozė-alfa-1,3-galaktozė, arba trumpiau, alpha-gal. Vis daugiau žmonių sužino šį faktą, kai po vienintelio erkės įkandimo jiems pasireiškia gyvybei pavojinga alergija šiai cukraus molekulei.

Taip, vieno A. americanum rūšies erkės įkandimo – vadinamos vienišos žvaigždės erke dėl Teksaso formos baltos dėmės ant nugarėlės – pakanka perprogramuoti jūsų imuninę sistemą, kad ji atmestų net mažiausius puikiai paskrudusio kiaulienos kepsnio gabalėlius. Gydytojai ir tyrėjai ne vienus metus tik registravo alergijas A. americanum areale, konkrečiai, JAV pietryčiuose. Bet neseniai ji pradėjo plisti. Naujausi jos pasireiškimai užfiksuoti Dulute, (Minesota), Hanoveryje (N. Hampširas), ir rytinėje Long Ailendo dalis, kur per metus užregistruota mažiausiai 100 atvejų. Mokslininkai seka plitimą, siekdami suprasti, ar į naujas teritorijas plinta ši erkė, ar gal alergiją sukelia kitos erkių rūšys.

Virdžinijos universitetas įsikūręs vienišos žvaigždės erkės arealo viduryje. Be to, jame yra pasaulinio lygio alergijų tyrimo padalinys, kuriam vadovauja imunologas Thomas Platts-Mills. Pasakojimus apie alergiją mėsai jis girdi nuo dešimtojo dešimtmečio – sočiai pavalgę žmonės pabusdavo vidury nakties išpilti prakaito, stipria dilgėline. Bet jis apie tai daug negalvojo, kol 2004 metais išgirdo apie kitą pacientų grupę, kuriai pasireiškė tokie patys simptomai.

Šį kartą tai nebuvo kiaulienos pjausnių lėkštė, o naujas priešvėžinis vaistas cetuksimabas (cetuximab). Vaistas veikė, bet keista, kad šalies pietryčiuose gyvenantys pacientai 10 kartų dažniau pranešdavo apie šalutinius poveikius – niežulį, tinimą ir pavojingai sumažėjantį kraujo spaudimą.

Platts-Millsas susisiekė su cetuximabo platintoju, Bristol-Myers Squibb, ir pradėjo lyginti pacientų kraujo mėginius. Jis išsiaiškino, kad visi alergines reakcijas patyrę pacientai turėjo antikūnus prieš alpha-gal, o cetuximabe to gėrio buvo pilna genetiškai modifikuotose pelėse, iš kurių šis vaistas buvo gaunamas. Išsprendęs šią paslaptį, Platts-Millsas ėmė nagrinėti, dėl ko pacientai tapo tokie jautrūs alpha-gal.

Geriausią užuominą jam pateikė cetuximabą vartojusių pacientų ir anksčiau praneštų mėsos alergijų geografinis sutapimas. Šis plotas idealiai atitiko vietą, iš kurios atvykdavo žmonės, sergantys Uolinių kalnų dėmėtaja karštlige – A. americanum rūšies erkių platinama liga. Bet ryšį jie atrado tik tada, kai Platts-Millsas ir du jo laboratorijos darbuotojai įgijo erkių sukeltą alergiją mėsai.

Kelis metus Platts-Millsas ir jo kolega Scott Commins tyrė daugiau alergiją mėsai turinčių pacientų ir atardo, kad 80 procentų panešė apie erkių įkandimus. Negana to, paaiškėjo, kad dėl erkių įkandimo alpha-gal antikūnų lygis padidėjo 20 kartų. Kadangi etikos standartai atsitiktinių pacientų grupės aptupdyti erkėmis neleidžia, šie duomenys pateikė geriausią mėsos alergijos atsiradimo priežasties spėjimą. Kažkokia erkių seilių dalis užsiundo žmogaus imuninę sistemą ant alpha-gal, ir jam suvalgius raudonos mėsos, įvyksta didžiulis histamino išsiskyrimas.

Tyrėjai vis dar bando išsiaiškinti, kas ta dalis yra. Comminsas persikėlė į Šiaurės Karolinos universitetą, kur bandomosioms pelėms švirkščia vienišos žvaigždės erkės ekstraktą, stengdamasis suprasti, kokios molekulės įrengia šią alpha-gal bombą. Tai nėra paprasta: erkių seilėse daugybė bioaktyvių komponentų, padedančių parazitui maitintis nepastebėtam. Vienas iš jų gali būti alpha-gal analogas – kažkas panašaus, bet skirtingo, kas sužadina žmogaus imuninę sistemą. Bet atsaką gali sukelti ir mikrobas – bakterija ar virusas. Kai kas netgi spėja, kad kalti gali būti ankstesnio erkės užkandžiauto kraujo baltymų likučiai.

Kad ir kas tai būtų, alergijos tyrėjai nenuleis akių. Nes, panašu, kad alpha-gal sindromas yra vienintelė alergija, veikianti visus žmones, nepriklausomai nuo jų genomo ypatybių. „Šios erkės išties yra kažkuo ypatingos,“ sako Jeffas Wilsonas, astmos, alergijos ir imunologijos prof. asistentas Platts-Millso grupėje. Paprastai alergija kyla, kai tinkamai susimaišo aplinkos ir genetiniai faktoriai. Bet A. americanum rūšies atveju nesvarbu, esate linkęs į šią alergiją ar ne. „Vos keli įkandimai ir bet kas tampa labai labai alergiškas,“ sako jis.

Tuo tarpu Platts-Millsas, Comminsas ir Wilsonas užsiima šios visuomenės sveikatos problemos masto tyrimu. Jie kasdien tikrina vietinių naujienų antraštes, žymėdami katastrofiškus mėsainio atmetimo atvejus, ir valandų valandas telefonu renka medžiagą iš visos šalies alergijos klinikų ir mokslo centrų. Jie kuria pirmąjį tikrą alergijos raudonai mėsai atvejų JAV žemėlapį – nes valstijų sveikatos departamentai neprivalo pranešti Ligų kontrolės ir prevencijos centrams apie alpha-gal sindromo atvejus. O už JAV pietryčių ribų jis retas ir gydytojai dažnai teisingai jo nediagnozuoja.

Wilsonas stengiasi gauti visų naujų protrūkių kraujo pavyzdžių, siekdamas išsiaiškinti, ar pacientų antikūnai reaguoja į vienišos žvaigždės erkės seiles, ar į kurios nors kitos rūšies. Tai parodys, ar alergija plinta dėl A. americanum arealo pokyčių, ar ir kitos erkės išmoko taip pertvarkyti žmogaus imuninę sistemą. Ši informacija taip pat padėtų geriau išsiaiškinti veikimo mechanizmą. Ar yra vaistas? Šiuo atveju mokslas nelabai gali ką pasiūlyti, be adrenalino injekcijų ir vegetariškų burgerių.