Arbūzas skanu ir sveika, bet gali rimtai pakenkti sveikatai: daug kas priklauso net ir nuo paros laiko, kada jį valgome

Pasak dietologės, arbūzas yra pagrindinis kalio, magnio šaltinis, tačiau labiausiai vertinamas dėl vitamino C išteklių.

Šimte gramų arbūzo yra apie 30 proc. rekomenduojamos paros vitamino C normos. Tai kartais žmonėms atrodo keista, nes jis yra visai ne rūgštus, o atvirkščiai – saldus.

Dietologė, mitybos specialistė Evelina Pleterienė priduria, jog arbūze gausu skaidulų, kurios lengvina virškinimą ir mažina vidurių užkietėjimą, dėl to ši uoga (taip, tikrai sunku tuo patikėti) yra mėgiama, kai laikomasi dietų, daromos iškrovos dienos.

Daug cukraus, mažai kalorijų

Anot dietologės, mitybos specialistės Evelinos Pleterienės, su arbūzu reikia elgtis atsargiai ir jo kiekį riboti.

Tie žmonės, kurie stengiasi numesti svorį, yra nutukę ar serga cukriniu diabetu, turėtų jausti saiką.

Jis yra labai vandeningas, todėl valgydami nejaučiame sotumo jausmo, dėl šios priežasties arbūzo suvalgoma vienu metu daug. O tai lemia staigų cukraus padidėjimą kraujyje.

„Yra tokia populiari arbūzų dieta. Tai yra viena prasčiausių dietų. Ji gausi cukraus, kuris tikrai nepadės negrįžtamai atsikratyti svorio.

Žinoma, tai geras vaisius, kuris turi daugybę naudingų savybių, tačiau reikia nepamiršti, jog su jomis, mes suvartojame nemažą kiekį cukraus“, – sako E. Pleterienė.

Dažna klaida, jog arbūzas valgomas vakare. Jame yra didelis kiekis fruktozės, taip pat jis turi aukštą glikeminį indeksą (tai skaičius nurodantis kaip greitai maiste esantys angliavandeniai organizme paverčiami į gliukozę), todėl arbūzas gali sukelti labai staigų cukraus kiekio padidėjimą kraujyje.

Dietologė pataria per dieną suvalgyti ne daugiau kaip 300 gramų arbūzo, be to, tai padaryti geriausia iki pietų. Tinkamiausias tam laikas, pasak E. Pleterienės, yra pusryčių ar priešpiečių metas.

J. Dobrovolskienė sutinka ir sako, jog sergantiems cukriniu diabetu, nutukusiems asmenims arbūzas kelia gliukozės lygį kraujyje, todėl nors pagal sako kaloringumą jiems tai tinkamas pasirinkimas, tačiau aukštas glikeminis indeksas verčia labai riboti jo vartojimą.

Tačiau dietologė teigia, jog palyginus su kitais vaisiais, arbūzas nėra kaloringas. Viename šimte gramų arbūzo yra tik 27 kilokalorijos, kai palyginus viename didesniame banane jų yra apie 160.

Dėl šios priežasties, dietologė sako, jog galime drąsiai suvalgyti 500 gramų arbūzo ir gauti kur kas mažiau kalorijų, nei iš vieno banano.

„Todėl ši daržovė taip mėgstama, ji duoda energijos, duoda skysčių, kurių taip reikia vasarą, nes nuolat prakaituojame ir taip jų netenkame, o ypač jei sportuojame ar esame fiziškai aktyvūs, ir duoda mums mineralinių medžiagų: natrio, kalio, kurių su skysčiais netenkame“, – tikina J. Dobrovolskienė.

Valgyti sėklyčių specialistės nerekomenduoja

Pasak E. Pleterienės, jei paklius viena ar kita sėklytė – nieko tokio. Tačiau dietologė sako, jog nekramtyta sėklytė organizmui yra pakankamai „agresyvi“, todėl valgyti arbūzo su sėklytėmis ji nerekomenduoja.

Visai kitas reikalas, jei sėklytės apdorojamos, t. y. daiginamos, džiovinamos, o vėliau sumalamos. Žinoma, arbūzų sėklose yra naudingų medžiagų, tačiau, pasak dietologės, reikia kiekvieną kartą pasverti, kiek tos naudos ir vadovautis saiku. Todėl pulti į kraštutinumus ir pradėti valgyti arbūzų sėklas E. Pleterienė nesiūlo.

J. Dobrovolskienė pritaria ir sako, jog labai norintys sėklytes gali valgyti, jei visų pirma jas gerai sukramtys. Juose yra naudingos ląstelienos, apvalkale yra skaidulų, kurios gali pakeisti juodą duoną, tačiau jos nėra labai skanios (kai reikia sukramtyti), kaip pavyzdžiui moliūgų sėklos, ir, dažniausiai, išspjaunamos. Todėl paprastai jas praryti dietologė nerekomenduoja.

Kalbėdama apie populiarėjantį būdą arbūzų sėklas daiginti ir dėti į salotas, J. Dobrovolskienė sako, jog tai galimas variantas, kaip suvartoti sėklas, nes su daigais išeina visos pačios pirmosios naudingosios medžiagos, todėl įsimetus tokių daigų į salotas sveikatai tikrai nepakenksime.