Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Efektyvūs energijos saugojimo būdai yra viena iš didžiausių šių laikų mįslių. Nors ličio jonų baterijos dabar yra galingos ir kompaktiškos, jos gali būti naudojamos tikrai ne visur. Mokslininkai iš Fudano Universiteto Kinijoje sukūrė bateriją, kuri gali būti įkraunama nors ir ašaromis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Aišku, į savo telefonus verkti pradėti tikrai nereikės. Šios baterijos turi labai konkrečią paskirtį ir tikslą - gaminti energiją medicininiams implantams. Šiuo metu naudojami implantai turi įprastas baterijas, kurios yra brangios, greitai išsikrauna ir nelaimės atveju gali į kūną paleisti toksiškų medžiagų. Tuo tarpu šios naujos baterijos yra kur kas pigesnės ir saugesnės. Kinai sukūrė dvi baterijų rūšis, veikiančias šiuo principu. Pirmoji primena juostelę, kurioje elektrodai yra atskirti elektrolito sluoksniu. Antroji susideda iš dviejų siūlų, pagamintų iš nano vamzdelių. Jos būtų naudojamos pagal poreikį, implanto vietą kūne ir energijai išgauti naudojamus skysčius. Nors ir dabar egzistuoja visokiausių formų ir rūšių baterijų, mokslininkai vis tiek džiaugiasi sukūrę šias, nes jos žada tikrą mobilių prietaisų revoliuciją. Jau minėjome, kad šios baterijos gali išgauti energiją iš ašarų, tačiau tai tik vienas iš organizmo skysčių, kurį jos gali naudoti. Jei būtų panaudotos implante, jos naudotų kraują (tam ir sukurtos skirtingos baterijų formos ir dydžiai). Jei būtų pritaikytos nešiojamajai elektronikai, jos galėtų naudoti prakaitą. Teoriškai galėtų labai efektyviai veikti ir naudodamos ašaras, bet kokį prietaisą jos galėtų maitinti jums verkiant? Visgi, išmaniųjų laikrodžių savo prakaitu greitu metu neįkrovinėsite. Tiesiog šios baterijos nėra pakankamai efektyvios ir nesukuria pakankamai daug energijos. Tikriausiai ir žmonės nepakankamai prakaituoja. Tačiau panaudojimo galimybės medicininiuose implantuose yra realios, o tai ir buvo pagrindinis Fudano Universiteto tyrėjų tikslas. |