Kaip natūropatas gydė tulžies akmenis: sakoma, kad medicinoje tokio atvejo dar nebuvo užfiksuota

Natūropatija – pseudomokslinė gydymo sistema, kuri ignoruoja įrodymais pagrįstą mediciną.

Medikai, aprašantys savo paciento atvejį recenzuojamame leidinyje „BMJ Case Reports“, tvirtina, kad natūropatas rekomendavo pacientui dideliais kiekiais vartoti magnio sulfato druską (dar vadinamą Epsomo druska arba karčiąja druska), kuri, esą, turėtų „ištirpinti akmenis“, nors medicinoje labiau žinoma, kad ši druska sukelia viduriavimą, kvėpavimo sutrikimus, inkstų pažeidimus ir širdies aritmijas.

Bet po šio „gamtos galias pasikinkiusio gydytojo“ patarimų medikams prie magnio sulfato poveikių teko prirašyti dar vieną punktą – kepenų pažeidimą.

Yra žinoma, kad esant tam tikroms medicininėms būklėms magnio sulfatas nedidelėmis dozėmis gali būti naudingas. Tačiau, nepaisant natūropatų įsitikinimo, kad ši druska gali „išplauti tulžies akmenis ir išvalyti kepenis“, tradicinėje, įrodymais grįstoje medicinoje jokių apie tai bylojančių duomenų nėra.

Tiesą sakant, net tikrieji akmenų skaldymui vartojami vaisai – tokie, kaip ursodeoksicholinė rūgštis – nėra labai efektyvūs, todėl skiriami ganėtinai retai.

Šie vaistai net mažiausius akmenėlius, kuriuos paprastai sudaro sukietėjusios cholesterolio sankaupos, užkemšančios tulžies latakus, ištirpina kartais tik per kelis metus. O kai pacientas liaujasi tokius vaistus vartoti, akmenys gali ir vėl susidaryti. Tad rekomenduojamas simtominis tulžies akmenligės gydymo būdas yra visos tulžies pūslės, kuri nėra gyvybiškai svarbus organas, pašalinimas.

Magnio sulfatas, vartojant jį nedidelėmis dozėmis, gali būti naudojamas ir geriems tikslams – pavyzdžiui, kartais medikai rekomenduoja pacientams vartoti šią druską kaip laisvinamąjį preparatą.

Standartinė vienkartinė dozė laisvinamajam poveikiui pasiekti, yra 10-30 g. druskos, ištirpintos bent 250 ml vandens. Tuo tarpu natūropatas savo pacientui rekomendavo 15 dienų iš eilės gerti po 45 g šios druskos, nenurodydamas kiekio vandens, kuriame tą druską reikėtų ištirpinti.

Gydymo metu vyras neteko apetito, jo šlapimas patamsėjo, jam išsivystė gelta. Biopsija ir skenavimo rezultatai parodė, kad jo kepenys padidėjo, matėsi kepenų nekrozės ir surandėjimo ženklų. Tačiau pagal biocheminių tyrimų duomenis jokių įprastinių kepenų ligų diagnozuoti nebuvo galima.

Tad po standartinio priežasties ir pasekmės vertinimo proceso mokslininkai kaip labiausiai tikėtiną, bet labai netikėtą kepenų pažeidimo kaltininką įvardino magnio sulfatą. Medikai įtikino pacientą liautis nuodyti save ir nurodė gerti didelius kiekius vandens. Praėjus 38 dienoms tyrimų rezultatai parodė, kad kepenų funkcija atsistatė.

Medikai pažymi, kad esant tam tikroms kitoms būklėms – pavyzdžiui, nealkoholiniam kepenų suriebėjimui – gali padidėti kepenų pažeidimo magnio sulfatu rizika. Tačiau norint tą nustatyt reikėtų atlikti papildomų tyrimų. Akivaizdu tik tai, kad natūropatų patarimai gali ne išgydyti, o nugydyti.