Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Labai mažai angliavandenių turinti dieta smegenyse gal sukelti pokyčius, primenančius tuos, kuriuos sukelia nelegalus narkotikas GHB. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kai kurie žmonės, laikydamiesi labai mažai angliavandenių turinčios dietos teigia jaučiantys euforiją, proto skaidrumą ir praranda apetitą. Mažas angliavandenių vartojimas netgi gali mėgdžioti GHB – rekreacinio narkotiko, plačiau žinomą fentazi, skysto ekstazi pavadinimu – poveikį smegenims. Norint suprasti, iš kur toks poveikis, reikia pažvelgti, kaip kūnas tvarkosi su labai mažai angliavandenių turinčia dieta – kai angliavandenių suvartojama ne daugiau, nei 50 gramų per parą. Tai atitinka puodelį ryžių, porą riekių duonos arba maždaug 10% paros energijos poreikių. Kūnas mano badaujantisLabai mažai angliavandenių turinti dieta perjungia metabolizmą iš režimo, kai deginama daugiau angliavandenių nei riebalų į režimą, kai daugiau deginama riebalų, nei angliavandenių. Tai paprastai trunka kelias dienas ir procesas vadinasi ketozė. Tuo laiku kūnas galvoja, kad badauja. Sunaudojęs didžiumą gliukozės (angliavandenių) atsargų, kūnas imasi skaidyti riebalų atsargas į riebiąsias rūgštis ir išskiria jas į kraują. Riebiosios rūgštys kepenyse konvertuojamos į acetoacetatą, puikų metabolinį kurą, priklausantį cheminių medžiagų, vadinamų ketonais, šeimai. Būtent todėl labai mažai angliavandenių turinčios dietos kartais vadinamos „ketogeninėmis“. Acetoacetatas skyla į anglies dvideginį ir acetoną, specifinio kvapo tirpiklį, plačiau žinomą savo gebėjimu nuvalyti nagų laką. Todėl besilaikančiųjų labai mažai angliavandenių turinčios dietos ir badaujančiųjų iškvepiamas oras turi salsvą kvapą. Sveikos kepenys minimizuoja acetono išsiskyrimą per plaučius, didžiumą acetoacetato paversdamos stabilesniu junginiu, beta-hidroksibutiratu, arba BHB. Ir būtent iš čia gali kilti tie euforiniai pojūčiai.
BHB beveik identiškas GHB, natūraliam neurotransmiteriui, vadinamam gama hidroksibutiratu, kurio sintetinė forma vartojama kaip rekreacinis narkotikas. BHB ir GHB cheminė formulė tokia pati – C₄H₈O₃. Abi sudaro 15 atomų, ir vienintelis skirtumas – vieno deguonies ir vandenilio atomo pozicija. Tad, nieko nuostabaus, kad abi šias molekules per smegenis saugantį kraujo-smegenų barjerą* perneša tas pats kurjeris. Esant ketozei, nemažai BHB gali atsidurti smegenyse, kur gali prisijungti prie tų pačių nerimą mažinančių receptorių, kaip ir GHB. Jis prisijungia pakankamai stipriai, kad darytų panašų poveikį. Nėra užfiksuota pranešimų, kad BHB papildai ar mažai angliavandenių turinčios dietos sukeltų kokius nors GHB neigiamus efektus, kaip, tarkime, sąmonės praradimas, traukuliai ir mirtis. Tad, neskaitant panašaus pavadinimo, ar yra kokių duomenų, kad labai mažai angliavandenių naudojančių žmonių kepenyse pagamintas BHB turi euforiją sukeliantį, GHB veikimą primenantį poveikį smegenims? Pasninkavimas kaip „natūralus apsinešimas“Pirmąjį euforijos atvejį, tiesiogiai priskiriamą ketozei, aprašė Walteris Bloomas, pirmasis pradėjęs naudoti terapinį pasninkavimą nutukimo gydymui šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Po kelių dienų be maisto, jo pacientams dingdavo apetitas, jie jautėsi išskirtinai gerai, ir patyrė nesunkią intoksikaciją, panašią į etanolio poveikį. Bloomas spėjo, kad nepaaiškinamą džiugesį sukėlė acetoacetatas. Panašius efektus užfiksavo ir kiti žmonės, tarp kurių trys škotai gydytojai, kurių pacientai septintajame dešimtmetyje pasninkavo iki 249 dienų. Po kelių dienų be maisto, jų apetitai apmalšdavo ir visi pacientai jautė pakilimą, kai kuriems pasireiškusį gryna euforija. Deja, mažai angliavandenių vartojančių patiriamos euforijos tyrimų, kiek žinoma, atlikta nebuvo. Tad, tyrėjai tikslios šių pojūčių priežasties nežino. Tai gali būti acetoacetatas, acetonas ir BHB, ar kuris nors jų metabolitas, ar jie visi, ar žemas kraujo cukraus lygis, galintis sukelti euforiją ir svaigulį. Paieškas neblogai būtų pradėti, palyginant labai mažai angliavandenių naudojančių žmonių smegenų atvaizdus su besimaitinančių įprastai, neribojančių kalorijų žmonių smegenų atvaizdais. Taip būtų galima stebėti, ar ketogeninės dietos besilaikančiųjų smegenų aktyvumas veikiamas panašiai, kaip žmonių, vartojančių GHB. Jei ketinate laikytis labai mažai angliavandenių turinčios dietos, kad patirtumėte euforiją – atsargiai. Pašaliniai tokios veiklos poveikiai gali būti kalcio praradimas kauluose, padidėjusi inkstų akmenų rizika ir augimo sulėtėjimas. Ypatingai dėkojame PhD kandidatui Rubenui Meermanui už jo indėlį ir BHB v GHB animaciją. Andrew Brown, * kraujo – galvos smegenų barjeras (hematoencefalinis barjeras) – pusiau pralaidus ląstelių sluoksnis aplink galvos ir nugaros smegenų kraujagysles, neleidžiantis stambioms molekulėms, ląstelėms, žalingoms medžiagoms ir patogeniniams mikroorganizmams (pvz., virusams) iš kraujotakos patekti į centrinę nervų sistemą. ▲
|