Tikrasis XXI amžiaus maras? Kasdien valgome maistą, kuris pražudo šimtus tūkstančių žmonių, o ateityje bus dar blogiau

Skaičiai kalba patys už save – vien Europoje per metus apie 25 tūkstančių žmonių gyvybes pasiglemžia netinkama mityba. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Dr. Vidmantas Paulauskas sako, kad antimikrobinėms medžiagoms atsparumas auga nepaprastai sparčiai ir, jei nieko nekeisime, prognozės atima žadą.

„Tai pasaulinio masto problema. Dėl atsparumo antibiotikams pasaulyje jau dabar miršta apie 700 tūkstančiai žmonių, vien Europoje skaičiuojamos apie 25 tūkstančių žmonių mirtys. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje jau gali mirti apie 10 milijonų žmonių, – pateikė šokiruojančius skaičius V. Paulauskas ir sako, kad dabar, siekiant išsaugoti žmonių gyvybes dėl atsparumo antibiotikams, skiriami labai dideli pinigai. – Vien gydymo išlaidoms dėl bakterijų atsparumo Europos Sąjungos ligoninės papildomai patiria daugiau kaip pusantro milijardo eurų išlaidų kasmet. Tai XXI amžiaus maras“.

Dar viena 21-ojo amžiaus rykštės pusė – antibiotikai patenka į gyvulių ir paukščių organizmą, valgant mėsą ar geriant pieną, antibiotikai keliauja į žmogaus organizmą, tačiau ties tuo nuodingas ir pavojingas antibiotikų kelias neužsibaigia. Atsparios bakterijos patenka į visą eko sistemą. Kaip aiškina V. Paulauskas, atitinkamai antibiotikai sukelia problemas ir ten. O naujų antimikrobinių vaistų, kurie kovotų su jau esamais padariniais, nėra.

„Per dvidešimt metų nebuvo atrasta ir įteisinta naujų medžiagų. Šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu yra peržiūrimas reglamentas ir sprendžiama šiek tiek supaprastinti antimikrobinių medžiagų įteisinimo procedūras. Faktas, kad tai jau pasaulinė problema. Šis klausimas Jungtinių tautų asamblėjoje buvo svarstomas 2016 metų rugsėjį. Net Pasaulinės gyvūnų organizacijos į tai įsitraukė. Reikia pabrėžti, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos kartu su Pasauline gyvūnų organizacija paruošė veiksmų planą, kurį siekiama įgyvendinti. Pasaulio lyderių dėmesys rodo, kad tai – didžiulė problema“, – dėstė V. Paulauskas.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo, skandinavai šioje srityje yra gerokai pažengę, jie daugiau kaip dešimtmetį ieško sprendimo, kaip sumažinti antibiotikų suvartojimą ūkiuose, tad jų pagalba labai reikalinga ir kitoms šalims. Lietuva mokslo tyrimų ir inovacijų plėtros planą sudarė bei patvirtino tik praėjusiais metais. Visgi, kovoti su ūkininkais, kad jie patys būtų suinteresuoti kuo mažiau paukščius ir gyvulius šerti vaistais, nėra lengva.

„Manau, sudėtingiausias dalykas surasti kalbą su Ūkininkų asociacijomis. Kai pirmą kartą surengėme susitikimą su visomis šakinėmis asociacijomis parodėme skaičius, paaiškinome, kokį šiai dienai turime vaizdą. Vaistų suvartojama tonomis. Pasiūlėme, ne privaloma tvarka, sumažinti sunaudojamų antibiotikų kiekį per tam tikrą laikotarpį. Į geranorišką pasiūlymą asociacijos pažiūrėjo labai skeptiškai“, – pasakojo V. Paulauskas.

O tyrimai tikrai kelia nerimą. Vien paukštininkystės ūkiai per metus sunaudoja apie 6 tonas antibiotikų. Ryškus šuolis per porą metų pastebimas ir pieno ūkyje. Dėl to Lietuvoje gana sparčiai vystosi ir atsparumas bakterijoms.

V. Paulauskas sako, kad tarnyba nenuleido rankų ir jau ruošia planą, kaip pažaboti piktnaudžiaujančius antibiotikais ūkius. Už antibiotikų skyrimą atsakingi veterinarai bus gerokai griežčiau kontroliuojami. Šiuo metu testuojama elektroninė veterinarinio recepto sistema ir tikimasi, kad ji veiks nuo kitų metų pabaigos. Tokia sistema, anot tarnybos atstovo, leis kontroliuoti vaistų skyrimą.

„Tokia sistema automatiškai leis tikrinti ir veterinaro licenciją. Sistema, manome, bus tikrai naudinga“, – aiškino tarnybos atstovas.

Be to, ūkių laukia įspėjimai ir baudos, jei jie ir toliau piktnaudžiaus antibiotikais.

„Norime įvesti geltonos ir raudonos kortelės sistemą – įspėjimą ūkiui. Kortelės veiktų kaip futbole – jei matysime, kad ūkyje antimikrobinių medžiagų suvartojimas didėja – ūkininkas gaus įspėjimą, kad su veterinarijos gydytoju turi spręsti klausimus ir mažinti vaistinių medžiagų naudojimą. Taip pat numatoma ir administracinio poveikio priemonė (bauda). Jei per numatytą laikotarpį nebus jokio realaus pokyčio, tuomet jau skiriama raudonoji kortelė ir ūkis bus laikinai eliminuojamas iš maisto grandinės“, – atskleidė V. Paulauskas.

Tokių priemonių, anot tarnybos atstovo, būtina imtis, kad neišsipildytų milžiniško mirštamumo prognozės. Nors šiuo metu Lietuvoje problema nėra išaugusi iki tokio lygio, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, spręsti vaistų atsparumo augimą būtina jau dabar.

Kaip pasiekti maksimalų rezultatą, tariamasi ir su veterinarijos gydytojas, gyvulių augintojais, veterinarija farmacija bei mokslų institucijomis.

Anot V. Paulausko, galvijai, kiaulės, kiaušiniai, broileriai, mėsiniai kalakutai, kurie patenka į parduotuves ar į turgus, tikrinama. Ypatingai stebimos salmonella, escherichia coli ir campylobacter bakterijos. Atsparumas joms stipriai auga.

„Didžiuliai ir neraminantys šuoliai. Atsparumas auga dėl antibiotikų, antimikrobinių medžiagų suvartojimo. Buvo atlikti tyrimai, bendrame Europos kontekste Lietuva neatrodo labai blogai, mes sunaudojame 35,5 miligamų kilogramui biomasės, ES – 151 miligramą kilogramui biomasės. Pažiūrėjus į tą skaičių, kaip ir ramu, bet stebėsenos rezultatai rodo visiškai kitokį vaizdą ir neabejotinai reikia labai sunerimti. Lietuvoje atimikrobinių medžiagų pardavimai svyruoja maždaug viename lygyje – nuo 11-13 tonų, daugiausia yra jų panaudojama paukštininkystėje, 6 tonos grynos aktyvios medžiagos. Daugiausia antibiotikai naudojama būtent paukštininkystėje. Apie trečdalis tenka galvijams, maždaug 16 procentų – kiaulėms“, – tyrimų duomenimis pasidalijo V. Paulauskas.

Kol kas tik vienas ūkis kaimyninėje Latvijoje sutiko investuoti į verslą ir atsisakyti antibiotikų.