Kaip Lietuvos moterys saugosi nuo nepageidaujamo nėštumo? Itin dažnai naudoja tokį būdą, kuriuo pačios netiki, o ir medikai sako, kad tai primityvu

Apklausos rezultatai atskleidė, kad lietuvės dažniausiai renkasi kontraceptinius metodus, kuriems nereikia gydytojo paskyrimo. Populiariausios apsaugos priemonės – vyriškas prezervatyvas, jį naudoja 54 proc. apklaustųjų, ir nutrauktas lytinis aktas (49 proc.). Ketvirtis respondenčių dažniausiai praktikuoja šeimos planavimo metodus.

Įdomu tai, kad pačios moterys taip vadinamą natūralų šeimos planavimą ir nutrauktą lytinį aktą, priklausantį tik nuo vyro, įvardina kaip mažiausiai patikimus metodus. Lygindama Lietuvos ir Europos šalių praktiką, gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Basevičienė pažymi, jog kontraceptinių priemonių vartojimo įpročių skirtumai yra tikrai ryškūs.

„Lietuvoje moterys dažnai renkasi nerekomenduojamus ar paprasčiausiai prieinamus apsisaugojimo būdus, tuo metu Europoje moterys daugiau domisi ir supranta hormoninės kontracepcijos naudą“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, didelės įtakos tam turi gana žemas mūsų šalies pragyvenimo lygis – lietuvės dažnai pataupo pinigus patikimoms apsaugos priemonėms. „Kitaip nei daugelyje šalių, Lietuvoje kontraceptinės priemonės nėra kompensuojamos. Žinoma, jų naudojimo įvairumas priklauso ir nuo pačių moterų išsilavinimo, žinių, baimių.

Didelę įtaką pasirinkimui daro ir jų gydytojo požiūris į naujoves“, – sako I. Basevičienė. Akušerės-ginekologės teigimu, tarp Lietuvos moterų plačiai išsikėrojęs manymas, kad lytinis aktas nieko nekainuoja. Tačiau jos neįvertina didžiulės nėštumo nutraukimo žalos – tai atsiliepia ir fizinei, ir psichinei moterų sveikatai.

Kalbant apie priemones, kurias turi skirti gydytojas, dažniausiai naudojamos yra kontraceptinės tabletės – jas vartoja beveik kas šešta apklaustoji. Gimdos spirales renkasi 11 proc. moterų. Kitos kontraceptinės priemonės taip pat yra žinomos, bet naudojamos daug rečiau. Iš jų dažniausiai paminėta skubioji kontracepcija – trečdalis ją naudojo kartą ar kelis.

Tiesa, vadinamąsias „kito ryto“ tabletes galima įsigyti be gydytojo recepto. Nors hormoninė kontracepcija yra laikoma viena iš patikimiausių apsaugos priemonių (tyrime kontraceptinės tabletės atsidūrė antroje pagal patikimumą vietoje po sterilizacijos), ji, palyginti su kitomis, yra sunkiau prieinama, tuo pačiu ir rečiau naudojama – 45 proc. moterų nenaudojo šių priemonių nė karto. Dauguma respondenčių (67 proc.) prisipažino lytinius santykius turinčios reguliariai.

Atsižvelgdama į tai, gydytoja I. Basevičienė jaunoms, seksualiai aktyvioms moterims rekomenduotų dvigubą – hormoninę ir barjerinę – kontracepciją, o vyresnėms patartų rinktis hormonines apsaugos priemones.

Ji pripažįsta, kad nors Lietuvoje moterys vis dar turi baimių, susijusių su hormonine kontracepcija, tai yra vienas iš saugiausių ir patikimiausių apsisaugojimo būdų, o hormoninės kontraceptinės tabletės – vieni iš geriausiai ištyrinėtų preparatų. Individualiai parinkta hormoninė kontracepcija ne tik neturės šalutinių efektų, bet ir teigiamai atsilieps moters savijautai, todėl labai svarbu tartis su savo gydytoju ar ginekologu.

„Man išties keista, jog moterys neatsisako žalingų įpročių, net ir žinodamos neigiamą jų poveikį sveikatai, tačiau į hormoninę kontracepciją vis dar žiūri nepatikliai. Tuo tarpu moksliniais tyrimais įrodyta, jog ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas netgi sumažina riziką susirgti lytinių organų vėžiu“, – priduria I. Basevičienė.

Gydytoja, kalbėdama apie lytinio švietimo padėtį Lietuvoje, jį įvardina kaip prastą ir pastebi, kad net tėvai vengia šnekėti nepatogiomis temomis su savo bręstančiais vaikais. „Daug tenka dirbti su paauglėmis, todėl dažnai susiduriu su situacija, kai jaunos merginos prašo nesakyti jų tėvams, jog jos – jau pradėjusios lytinį gyvenimą, – pasakoja ji. – Manau, kad reikia daug anksčiau vaikus informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas ar paaiškinti kontracepcijos svarbą. Juk informacija, kurią jaunimas gauna iš draugų, dažnai būna iškreipta.“

Bendrovės „Rait“ vykdytoje apklausoje internetu dalyvavo 510 moterų iš visos Lietuvos, kurių amžius – nuo 15 iki 40 metų.