Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Pamirštame beveik viską, ką sužinome: ką gavome dovanų penktojo gimtadienio proga, kaip atrodė mūsų vaikystės draugai ir kokie buvo paskutiniai draugo žodžiai, kuriuos jis mums pasakė prieš išvykdamas atostogų. Tokio pobūdžio informacija patenka į mūsų trumpalaikę atmintį, o po kelių savaičių, dienų, o kartais net ir sekundžių – paprasčiausiai išnyksta. Apie tai, kas padeda lavinti atmintį ir kaip įsiminti būtent tai, ko reikia, – žurnalisto Joe Whitwello rašinys portalo „The Spectator“ rubrikoje „Health“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Iš principo, pasak jo, užmiršti – nėra blogai. Kiekvieną sekundę mes gauname daugybę informacijos, taigi tam tikra atranka vis dėlto turi vykti. Teigiama, kad žmogus gali išmokyti savo smegenis įsiminti būtent tai, kas jam yra svarbu. Tačiau, siekiant išmokyti savo atmintį „dirbti“ savo paties naudai, visų pirma derėtų žinoti, kaip ji veikia ir kokių klaidų geriau nedaryti. Naują informaciją reikia priimti aktyviaiAtmintis – ne mašina ir ne dokumentų saugojimo spinta. Atmintis – tai veikiau neurologinių kibirkščių, kurias nulemia emocijos, kartojimas ir prioritetai, visuma. Norint, kad informacija patektų į ilgalaikę atmintį – nesvarbu, ar to reiktų ruošiantis egzaminams, ar mokantis užsienio kalbų, – tenka gerokai pasistengti. Tai reiškia, kad į procesą reikia įdėti kuo daugiau savęs. Reikia skaityti, mąstyti, formuluoti idėjas savais žodžiais. Reikia užsirašinėti. Reikia ieškoti sąsajų tarp skirtingų reiškinių: juos vizualizuoti ir stengtis pastebėti jų tarpusavio ryšius. Galima pamėginti vieną kitą sąvoką paaiškinti draugui. Be to, patartina pasinaudoti jau esamos atminties teikiamu pranašumu ir atitinkamas temas pamėginti susieti su tam tikrais asmeninio gyvenimo įvykiais ir patirtimi. „Ką nors skaitant, svarbu, kad mintys nenuklystų, todėl, užuot tuščiai žiūrėjus į popieriaus lape ar ekrane parašytus žodžius, verta kai ką pasižymėti, pasibraukti arba tiesiog aktyviai galvoti apie tai, kas parašyta“, – teigia Jungtinėje Karalystėje veikiančios bendrovės „Synap“, užsiimančios mokymosi procesą lengvinančių programų kūrimu, įkūrėjas ir vadovas Jamesas Gupta. Galima įsivertinti savo gebėjimusMinėta bendrovė siūlo savo klientams atlikti įvairių pratimų ir galvosūkių, padedančių jiems įsivertinti savo protinius gebėjimus. Jie turi būti atliekami sudėtingėjimo tvarka ir prireikus gali padėti išplėsti atminties ribas. Ši mintis Jamesui kilo rengiantis medicinos egzaminams Lidso universitete. Jo teigimu, norint įsiminti tam tikrą detalę ar faktą ilgam, reikia tą dalyką sau priminti prieš pat jį pamirštant. Tai daryti, pavyzdžiui, naudojant atminčiai lavinti skirtas korteles, reikia vis didesniais intervalais. Tačiau, pasak straipsnio autoriaus J. Whitwello, lavinti atmintį galima ir kitais būdais – ne tik sprendžiant galvosūkius. Pavyzdžiui, tam puikiai tiktų kad ir išmanusis telefonas. Reguliariai į jį užmetant akį, galima pamėginti įsiminti konkrečias datas, telefonų numerius ar gerų restoranų adresus. Vis dėlto, jei tokios informacijos, kurios užklausai paieškos sistemoje suformuluoti pakanka vos kelių spaudos ženklų, įprasime ieškoti tik internete, mūsų žinių bagažas niekada nepadidės. Trumpalaikė atmintis nepavirsta ilgalaike atmintimi. Todėl, prieš atsidarant „Google“, patariama stabtelti ir pagalvoti. Vienu metu – viena užduotisJ. Gupta rekomenduoja dirbti tokioje aplinkoje, kurioje niekas netrikdytų dėmesio. „Mes vis labiau įprantame daugybę užduočių atlikinėti vienu metu, – sako jis. – [...] Mes tiesiog šokinėjame nuo vienos užduoties prie kitos, o tai atima daug jėgų ir nėra veiksminga. Geriau stenkitės visą dėmesį skirti vienai užduočiai.“ Dar, pasak jo, labai svarbu išmokti tinkamai planuoti laiką. „Mokykitės trumpais intervalais, dieną padalydami į 15–20 minučių trukmės atkarpas, – pataria jis. – Besistengdami dėmesį išlaikyti ilgiau, jį tik prarasite, be to, mokymosi procesą apsunkins ir tai, kad trumpalaikės atminties talpa yra labai nedidelė. Jai reikia duoti laiko susitvarkyti.“ Tariant trumpai, netrukite ilgai. Siūlo neprikimšti galvos informacijaJ. Gupta teigia, kad kai į užduotį nesikoncentruojama aktyviai, smegenys pradeda tvarkyti sukauptą informaciją, prioritetą suteikdamos tai, kuri įgyta naujai, idant ateityje šią informaciją būtų lengviau prisiminti. Tai, pasak specialisto, gali vykti ir miegant. Galbūt pasirodys nelogiška, rašo J. Whitwellas, o studentas, iš paskutiniųjų mėginantis prisikimšti į galvą žinių bent prieš egzaminą, tai tikriausiai palaikys visiška nesąmone, tačiau stebuklui, kurį vadiname smegenimis, suteikti galimybę ramiai – kol atliekame kitas užduotis ar net miegame – susitvarkyti su tuo, ką mes norime, kad jos įsimintų, yra ir visai paprasta, ir veiksminga. |