Jei žmogus daugiausiai kalba apie maistą, seksą ir pinigus, tai gali reikšti rimtą psichinę ligą: Kornelio universiteto tyrimas ir netikėti atradimai

Ryškiausi psichopatų bruožai nėra kažkokia paslaptis: egocentriškumas, empatijos ir gailesčio nebuvimas. Tačiau, kartu su tokiais polinkiais mokslininkai pastebi ir keletą smulkesnių detalių žmogaus elgesyje ar kalboje, kurios dažniau pasitaiko psichopatams, negu likusiems.

Prestižinio Kornelio universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Jeffo Hancocko (šiuo metu dirbančio Stanfordo universitete) 2011-aisiais atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad psichopatai dvigubai dažniau už kitus žmones yra linkę šnekėtis tam tikromis temomis, ir atvirkščiai, mažiau linkę bendrauti kitomis.

Ką galima sužinoti iš pokalbių su nuteistaisiais dėl smurtinių nusikaltimų

Atliekant tyrimą J. Hancockas kartu su savo komanda apklausė 52 dėl nužudymo nuteistus asmenis. Keturiolika jų medikų buvo pripažinti psichopatais, o 38 – ne. Tyrėjai naudojo kompiuterinę balso atpažinimo technologiją, kuri leido atskirti psichopatų kalbą nuo tų, kuriems nebuvo nustatyta tokia diagnozė.

Ir jiems pavyko nustatyti psichopatų polinkį teisinti savo nusikaltimus, tačiau tyrimas taip pat atskleidė ir netikėtus rezultatus. Psichopatai dvigubai dažniau už kitus kalbėjo trimis temomis: maistas, seksas ir pinigai.

Keista, tačiau psichopatų pasakojamos istorijos dažnai buvo kupinos smulkmenų apie tai, ką jie turėjo valgyti nusikaltimo įvykdymo dieną. Nors psichopatai negalėjo sulaikyti minčių srauto apie savo mitybos įpročius, jie daug mažiau už likusius aptarinėjo socialines temas, tokias kaip šeima, religija ar dvasingumas.

Ar reikia dabar pradėti įtarinėti savo kolegą, mėgstantį skaniai pavalgyti ir pakalbėti apie maistą? Trumpas atsakymas: aišku, kad ne. Jeigu jis ar ji yra diskretiška ir aiškiai normali asmenybė, kuri paprasčiausiai, kaip ir dauguma mūsų, mėgsta kalbėti apie tokius dalykus, kaip maistas, tai niekaip neturi būti siejama su polinkiu į psichopatiją.

Iš tiesų tai straipsnio autoriai „perspėja, kad jų analizė remiasi tik žudikais ir vertinama tik jų įvykdytų nusikaltimų kontekste“ ir pažymi, kad jų darbo tikslas buvo nustatyti dėsningumus, kurie gali būti naudingi teisėsaugininkams ateityje.

Nepaisant to, kad būtų ganėtinai kvaila pastebėjus, jog kažkuris asmuo, nuolat ir aistringai kalbantis apie maistą, pinigus ar seksą, klijuoti psichopato diagnozę, tačiau šios mokslininkų išvados suteikia įdomių įžvalgų, jeigu sutampa ir daugiau minėtų charakterio bruožų, tokių kaip empatijos trūkumas ar egocentriškumas. Beje, su žmonėmis, pasižyminčiais šiomis savybėmis dažnai būna ir taip gana sudėtinga bendrauti.