Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Britų medikai sėkmingai atkūrė degeneruojantį dviejų pacientų akių audinį, panaudodami kamienines ląsteles. Pirmoji pasaulyje tokio tipo procedūra grąžino jiems prarastą regą. Tai gali reikšti vienos iš labiausiai paplitusių aklumo formų pabaigą. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tikimasi, kad tokia terapija taps prieinama Jungtinėje Karalystėje per kitus penkerius metus. Tai suteiktų galimybę atkurti dėl amžinės geltonosios dėmės degradacijos (AGDD) prastėjančią regą ne tik pusei milijono žmonių Jungtinėje Karalystėje, bet ir milijonams žmonių visame pasaulyje. Du senyvo amžiaus pacientai – devintąją dešimtį einantis vyras ir septintąją dešimtį einanti moteris, kentėjo nuo AGDD, kuri yra su amžiumi susijusi tinklainės patologija, atsakinga už maždaug pusę visų aklumo atvejų. Tinklainės pigmentinio epitelio (RPE) ląstelių sluoksnis padeda transportuoti į tinklainės išorinį sluoksnį maisto medžiagas ir pašalina atliekas. Vykstant AGGD, RPE yra žalojamas, nepašalinamos atliekos kaupiasi, o dėl to žūva šviesai jautrios akies tinklainės kolbelių ir lazdelių ląstelės – taip prarandama rega. Laikui bėgant, tokia nuolatinė degeneracija gali išsiplėsti į akląją dėmę, kuri trukdo žmogaus regai, o galiausiai sukelia aklumą. Akloji dėmė yra apie 1,5 mm skersmens vieta akies tinklainėje, akies nervo išėjimo vietoje (regos nervo diske), kurioje nėra kolbelių ir lazdelių, taigi nėra šviesai jautrių fotoreceptorių. Akloji dėmė randama makuloje – geltonojoje dėmėje, kuri fiksuoja daugiausia vaizdo detalių. Todėl besiplečiant aklajai dėmei darosi sunku skaityti, žiūrėti televizorių ar net atpažinti žmonių veidus. 86 metų Douglasas Watersas buvo vienas iš pacientų, praradusių pusę savo regos lauko. „Prieš operaciją mano rega buvo išties silpna ir dešine akimi nieko nemačiau,“ - pasakojo D.Wetersas. Gydymas sunkiausioms geltonosios dėmės degeneracijos formoms yra, tačiau tenka atlikti dažnas injekcijas į akį, kas nėra itin malonu. D.Watersas buvo vienas iš dviejų pacientų, kuriems prieš metus atliktos operacijos metu, į tinklainę buvo įterptas 0,04×4×6 mm dydžio, specialiai parengtas embrioninių kamieninių ląstelių sluoksnis. Šios ląstelės ne tik buvo išaugintos taip, kad išsivystytų į skirtingas tinklainės pigmentinio epitelio ląsteles, bet ir padengtos sintetine medžiaga, padėjusia joms išsilaikyti vietoje. 12 mėnesių trukusi pacientų stebėjimo programa parodė, kad abiejų pacientų rega smarkiai pagerėjo. Nors transplantuotos ląstelės nėra idealus pakaitalas, o dėl šiek tiek pasireiškusios atmetimo reakcijos ląstelės pasiskirstė netolygiai – jos išliko santykinai sveikos. Abu pacientai pranešė apie regos pagerėjimą. „Nuostabu, ką atliko komanda ir džiaugiuosi atgavęs regą,“ - sakė D.Watersas, džiaugdamasis, kad dabar gali skaityti laikraštį. Dėl procedūros saugumo ir efektyvumo, ląstelės bus toliau stebimos, kad išsiaiškinti ar nevyksta atmetimas arba vėžiniai pakitimai. Tyrėjų komandai leista klinikinių bandymų lygyje procedūras atlikti dar aštuoniems pacientams. Jei viskas vyks gerai, procedūra netrukus gali būti prieinama ir plačiau. „Tikimės, kad tai taps prieinama standartine procedūra, kuria Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos pacientai galės pasinaudoti po penkerių metų,“ - teigė UCL oftalmologijos instituto oftalmologas, Pete Coffey. Maždaug 100 milijonų žmonių visame pasaulyje pasireiškia amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Pernai buvo išbandyta kita perspektyvi terapija, kuomet į akį yra įšvirkščiami modifikuoti virusai, kurie sulėtina ir netgi atitaiso žalą, tačiau kai kurių pacientų imunitetas su virusais kovojo. Nors kamieninių ląstelių įterpimo procedūra yra labiau invazinė, tačiau galima ir tinkamesnė procedūra. Tikėkimės, kad D.Watersas bus pirmasis iš daugelio, atgavusių galimybę matyti.
|