Surastas labai netikėtas vaistas - pirmieji įrodymai, kad valgomoji soda gali gydyti sunkias ligas

Jie turi pirmųjų įrodymų, kaip šis pigus ir be recepto parduodamas antacidas gali paskatinti mūsų blužnį sukurti priešuždegiminę aplinką, kuri uždegiminių ligų atveju gali turėti terapinį poveikį, leidinyje „Journal of Immunology“ pranešė Džordžijos medicinos koledžo (DMK) mokslininkai.

Jie parodė, kad žiurkių ar sveikų žmonių geriamas sodos, arba natrio bikarbonato, tirpalas priversdavo skrandį išskirti daugiau rūgšties būsimam maistui suvirškinti ir dar mažai ištyrinėtoms blužnies mezotelinėms ląstelėms nurodydavo, kad kumščio dydžio organui nėra reikalo suaktyvinti apsauginį imuninį atsaką, rašo sciencedaily.com.

„Tai veikiausiai mėsainis, o ne bakterinė infekcija – tokia galėtų būti sodos siunčiama žinia“, – sakė vienas iš studijos autorių, daktaras ir inkstų fiziologas Paulas O`Connoras, dirbantis DMK Fiziologijos skyriuje Ogastos universitete.

Mezotelinės ląstelės dengia organizmo ertmes, pavyzdžiui, tą, kurią turi mūsų virškinimo traktas. Jos taip pat dengia organų paviršius, kad tikrąja to žodžio prasme apsaugotų juos nuo trynimosi. Maždaug prieš dešimtmetį buvo nustatyta, kad šios ląstelės turi dar vieną apsauginį poveikį. Jos turi mažus pirštukus, vadinamus mikroviliais. Jie jaučia aplinką ir organus, kuriuos dengia, įspėja, kad organizme buvo pastebėti įsibrovėliai ir kad kovai su jais reikalingas imuninis atsakas.

Maistinė soda, MCG mokslininkų manymu, pasako blužniai – imuninės sistemos daliai, kuri funkcionuoja kaip didelis kraujo filtras ir kurioje saugomi kai kurie baltieji kraujo kūneliai, pavyzdžiui, makrofagai – nesijaudinti dėl imuninio atsako. „Geriant bikarbonatą, tikrai daromas poveikis blužniai ir mes manome, kad tai įvyksta per mezotelines ląsteles“, – sakė P. O`Connoras.

Pokalbis, kuris įvyksta per cheminį pasiuntinį acetilcholiną, sukuria aplinką, kuri nėra palanki uždegimui, nurodo mokslininkai. Dvi savaites pagėrus vandens su soda, mokslininkai pastebėjo, kad blužnyje, taip pat kraujyje ir inkstuose, makrofagais vadinamų imuninių ląstelių populiacija nuo tų, kurios skatina uždegimą ir yra vadinamos M1, perėjo prie tų, kurios slopina uždegimą ir yra vadinamos M2.

Makrofagai, bene labiausiai garsėjantys tuo, kad geba suryti organizmo šiukšles, pavyzdžiui, pažeistų ar žuvusių ląstelių liekanas, gali būti laikomi ankstyvaisiais atvykėliais, sureagavusiais į šauksmą imtis imuninio atsako. Kitose mokslo institucijose šiuo metu vyksta studijos, kurių metu reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms elektros srove stimuliuojamas nervas klajoklis, kad būtų numalšintas imuninis atsakas.

Tai šiek tiek primena nervo klajoklio stimuliaciją gydant priepuolius. Nors tiesioginis nervo klajoklio ir blužnies ryšys nėra žinomas (P. O`Connoras ir jo komanda jo ieškojo), šis gydymas reumatoidinio artrito atveju taip pat slopina uždegimą ir ligos stiprumą, 2016 metais žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ rašė mokslininkai iš Feinsteino medicininių tyrimų instituto. Tačiau P. O`Connoras įsitikinęs, kad geriamoji soda žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, vieną dieną padės pasiekti panašių rezultatų.

„Tau nereikia kažko įjungti ar išjungti. Tu tiesiog pasistumi į kitą pusę, tolyn nuo žalingo uždegimo, suteikdamas priešuždegiminį stimulą, – teigė jis. – Tai yra potencialiai saugus būdas uždegiminėms ligoms gydyti“.