Kodėl valgant agurką, reikia nupjauti pačios daržovės galą ir kokia daržovė yra kur kas geriau nei bulvė? Praktiški VU profesoriaus patarimai

Svarbus sezoniškumas ir kilmė

Prof. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, tvirtina, kad daržovės yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų šaltinis. Juose gausu polifenolių, flavonoidų, šie yra ypač geri antioksidantai. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos yra skirtingų spalvų, nes juose – skirtingi polifenoliai.

„Visuomet sakoma, jei valgome daržovių, jos turi būti skirtingų spalvų. Tai ne vien dėl grožio, bet ir dėl sveikatos“, – tikina profesorius.

Be to, priduria prof. dr. R. Stukas, yra duomenų, kad geriausia valgyti vietines arba penkių šimtų kilometrų spinduliu auginamas daržoves ir vaisius. Pasaulyje jau seniai atlikti tyrimai (o Lietuvoje – tik prieš kelerius metus) parodė, jog mitybinė informacija yra genetiškai perduodama iš kartos į kartą. Vadinasi, valgyti tai, kas auga mūsų teritorijoje, mums perduota genetiškai.

„Tokia daržovė kaip ropė, kuri buvo Lietuvos teritorijoje auginama nuo senų laikų, prieš Kolumbui atvežant į Europą bulves, mums yra genetiškai užprogramuota valgyti, todėl palankesnė nei bulvė. Tai nepelnytai užmiršta daržovė, ji yra ne tik vertinga, bet ir genetiškai mums nulemta“, – teigia prof. dr. R. Stukas.

Profesorius šypsodamasis sako, kad mokyklose, skaitydamas vaikams paskaitas, paklausia, ar jie žino pasaką, kaip raunama ropė. Vaikai atsako, jog žino. O paklausus, ar kas nors yra ragavę ropių, nepasigiria nė vienas.

Nors, pasak profesoriaus, nėra atliktų mokslinių tyrimų, tačiau laikomasi tokios nuostatos, jog geriausia vaisius ir daržoves valgyti pagal sezoną. „Visos žalialapės daržovės – salotos, petražolės ir svogūnai, dabar pats metas jas valgyti“, – tikina R. Stukas.

Daržovių suvalgome perpus mažiau nei vidutinis europietis

Daržovių lietuviai suvalgo nepakankamai. Pagal PSO rekomendacijas, minimalus suvartojamų daržovių ir vaisių kiekis per parą yra 400 g, o optimalus – 600 g. Statistinis Lietuvos gyventojas suvalgo vos pusę optimalios normos, apie 300 g, tai reiškia, kad nesiekia net minimalios ribos.

„Ilgą laiką įsivaizdavome, jog kalbama tik apie šviežius vaisius ir daržoves, tačiau, kai sveikatos specialistai įsigilino į rekomendacijas, paaiškėjo, kad ten neparašyta, ar turi būti tik švieži. Taigi galima traktuoti, jog kalbama apie visų tipų ir šviežias, ir apdorotas daržoves bei vaisius. Žinoma, šviežiose vitaminų bus daugiau“, – sako prof. R. Stukas.

Jaunose daržovėse – didžiausias nitratų kiekis

Nitratai kaupiasi intensyviausio augimo metu, todėl jaunos daržovės, dar tebeaugančios, turi didžiausią jų kiekį. Tiesa, daugiausia nitratų kaupiasi tose vietose, kur vyksta augimas. Jei tai morka, tuomet ten, kur prisitvirtinę lapai. Jei agurkas – ten, kur prisitvirtinęs kotelis. Dėl šios priežasties reikia nupjauti ne tik lapus, bet ir pačios daržovės galą.

„Bet kokiu atveju daržovė nesukaups tiek nitratų, kad mums pakenktų. Tačiau duodant tokią daržovę mažam vaikui, reikia tai turėti omenyje. Geriau rinktis suaugusią daržovę. Vis dėlto, jei norisi tos mažos morkytės, ją reikėtų pamirkyti parūgštintame ar pasūdytame vandenyje, tuomet dalis nitratų ištirps“, – sako prof. dr. R. Stukas.

Tiesa, priduria profesorius, kartu ištirps ir dalis mineralinių medžiagų ir vitaminų, tačiau bet kokiu atveju mes jų gauname ir su kitu maistu.