Deja, bet tai tiesa - su vėžiu vyrams nepasisekė kur kas labiau nei moterims

Vyrams vėžys diagnozuojamas dažniau

„Lietuvoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, t. y. onkologine liga susirgusiems žmonėms yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda tikrai gerus rezultatus. Tarp moterų dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje bei kitose Europos šalyse, išlieka krūties vėžys, o tarp vyrų – prostatos vėžys“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja epidemiologė dr. Giedrė Smailytė.

Sergamumo statistika rodo, kad vyrai vėžiu serga dažniau nei moterys, jų išgyvenamumo rodikliai yra prastesni, didesnis mirštamumas. Per savo gyvenimą vėžiu suserga viena iš trijų moterų, kita vertus, šios diagnozės sulaukia net kas antras vyras. Net jei atmestume specifinius dažniausius vyrų ir moterų navikus – prostatos ir krūties vėžį – tendencijos lieka panašios. Jei nagrinėsime įvairių lokalizacijų navikus, daugeliu atvejų statistika vėlgi negailestinga vyrams. Vyrai dažniau serga hematologiniais navikais, šlapimo pūslės, plaučių, storžarnės vėžiu. Kaposi sarkoma susirgti vyrai rizikuoja net 29 kartus dažniau nei moterys. Tiesa, yra navikų, kuriais dažniau serga moterys. Tai skydliaukės, tulžies pūslės, išangės vėžiai.

Mokslininkai: kodėl dažniau suserga vyrai

Mokslininkai ne vienerius metus laužo galvą, su kuo siejasi šie lyčiai specifiniai sergamumo skirtumai. Anksčiau manyta, kad kalti žalingi įpročiai ir aplinkos veiksniai. Tarp vyrų daugiau rūkančių, vartojančių alkoholį, jie dažniau veikiami kancerogenų profesinėje aplinkoje. Tačiau elgsenos tendencijos keičiasi, o sergamumo proporcijos išlieka tos pačios.

„Piktybiniai navikai išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių (antra po širdies ir kraujagyslių ligų). Jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas med. dr. Vincas Urbonas. – Tai būtų rūkymas, profesiniai kancerogenai, netaisyklinga mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša. Šie veiksniai kenksmingi visiems – ir vyrams, ir moterims.“

Individualizuojant gydymą nepamirštami lyties skirtumai

Šiuolaikiniai tyrimai lyčių sergamumo vėžiu skirtumus sieja su lyties hormonų veikla, besiskiriančiu imuniniu atsaku ir metabolizmu bei X chromosomos genais. Pastebėta, kad moteriški lyties hormonai – estrogenai – pasižymi uždegimą slopinančiu veikimu.

Manoma, kad jie saugo moteris nuo hematologinių, kepenų, storžarnės navikų ir net melanomos. Tyrimas parodė, kad pakaitinė hormonų terapija mažina moterų sergamumą storžarnės vėžiu pomenopauzės laikotarpiu, nors jos ir taip rečiau suserga šia liga. Skydliaukės ląstelių dalijimąsi reguliuoja androgenai, tad vyrai yra atsparesni šiam vėžiui. Lyties hormonai veikia ir kraujo ląstelių funkcijas. Matyt dėl šios priežasties moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis, o vyrai – leukemija. Hormonai reguliuoja ir kancerogeninių medžiagų metabolizmą, tad abi lytys gali būti skirtingai jautrios įvairiems kancerogenams.

„X chromosomoje yra daugiau kaip 800 genų. Dalis jų siejama su vėžio vystymusi. Vyrai turi vieną X chromosomą, o moters ląstelėse šios chromosomos yra dvi. Kad būtų išsaugotas genų balansas moters ląstelėse viena iš X chromosomų atsitiktiniu būdu inaktyvinama. Taip maždaug pusė moters ląstelių turi aktyvią vieną, o kita pusė – kitą X chromosomą. Tad net ir įvykus vėžį sukeliančiai mutacijai pusė moters ląstelių išliks sveikos dėl atsitiktinio X chromosomos inaktyvinimo, – komentuoja Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.– Dar įdomiau, kad dalis nuo vėžio saugančių genų moters ląstelėse ekspresuojami abiejų chromosomų, tad moters organizmas tarsi dviguba jėga saugosi nuo vėžio.“

Neseniai mokslininkai tyrinėdami tūkstančių duomenų bazėse esančių navikų genominius profilius palygino vyrų ir moterų navikų genetinius skirtumus. „Tyrimas parodė, kad net pusė su vėžiu siejamų genų pasižymi lyčiai specifiniu mutacijų profiliu. Šis tyrimas ne tik paaiškino skirtingą lyčių sergamumą vėžiu, bet ir pagrindė jau senokai pastebėtą atsako į gydymą skirtumą“, – pažymi prof. Sonata Jarmalaitė.

Moterų plaučių navikuose dažniau aptinkama EGFR geno mutacija, be to, šio geno raiška stipresnė moters organizme, tad moterims dažniau skiriama taikinių terapija, o ir atsakas į gydymą būna geresnis. Panašiai moterys sėkmingiau gydomos, kai serga BRC-ABL teigiama leukemija. „Vėžio gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Pasirodo, parenkant gydymą svarbu atsižvelgti ne tik į naviko genetinį profilį, bet ir į paciento lytį. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie naujų vaistų klinikiniai tyrimai galėjo būti nesėkmingi dėl pamiršto lyties faktoriaus. Štai sergant galvos - kaklo navikais neretai yra mutavęs SRC genas, tačiau naujo vaisto, sukurto specifiškai slopinti šio onkogeno veikimą, klinikiniai tyrimai neparodė laukto terapinio efekto. Vėliau buvo pastebėta, kad tarp tiriamųjų buvo mažai moterų, o būtent jų navikuose onkogeno raiška žymiai stipresnė“, – pasakoja mokslininkė genetikė.

Psichologinis nusiteikimas ypač svarbus

Kad sėkmingiau gydytume vėžį ypač svarbu tampa ankstyva diagnostika ir šiuolaikinės gydymo priemonės. Vakarų šalių patirtis rodo, kad įgyvendinant kai kurių lokalizacijų vėžio ankstyvos diagnostikos programas, galima ženkliai padidinti anksti diagnozuojamų navikų skaičių (pvz., krūties, storosios žarnos), dėl ko atsiranda daugiau galimybių suteikti efektyvų gydymą. O gimdos kaklelio patologijos patikros programa leidžia diagnozuoti ikivėžinius pakitimus, kuriuos išgydžius vėžys net neišsivysto. Mūsų šalyje yra vykdomos minėtų lokalizacijų – krūties, storosios žarnos, gimdos kaklelio, taip pat prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programos ir onkologai kviečia bei ragina gyventojus pasinaudoti galimybėmis nemokamai profilaktiškai pasitikrinti. „Lietuvoje anksti diagnozavus, tarkime, prostatos vėžį 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis yra 100 proc.“, – teigia dr. G. Smailytė.

Medikai tikina, kad tiek moterų, tiek vyrų išgyvenimui sergant onkologinėmis ligomis didelę įtaką turi ir psichologinis nusiteikimas, tikėjimas, kad liga įveikiama, ir nuoširdus noras gydytis.

„Yra įrodyta, kad onkologinių pacientų, sergančių depresija, išgyvenamumas yra mažesnis. Drąsiai galima teigti: pozityvumas tikrai turi teigiamos įtakos gydymo efektyvumui. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie religiją. Ji teikia dvasinės stiprybės pacientams bei padeda įveikti sunkumus, susijusius su liga bei gydymo sukeltais šalutiniais poveikiais“, – įsitikinęs dr. V. Urbonas.

Efektyvių gydymo metodų įvairovė

Anot onkologų, veiksmingiausias gydymo būdas – operacinis, tačiau jo efektyvumas gydant tiek vyrus, tiek moteris priklauso nuo vėžio lokalizacijos ir stadijos.

„Jei vėžys yra pradinių stadijų, neišplitęs, pašalinus visą naviką sveikų audinių ribose pacientą galima išgydyti. Todėl labai svarbu, kad visi onkologiniai pacientai būtų operuojami onkologijos centruose, turinčiuose pakankamai žinių bei patirties atlikti tokias operacijas“, – teigia dr. V. Urbonas, pridurdamas, kad neteisingai atlikta operacija gali sąlygoti onkologinės ligos atkrytį. Anot jo, tinkamai pasirinktas gydymas, imunoterapija ar chemoterapija gali ženkliai padidinti paciento išgyvenamumą nepriklausomai nuo lyties.

„Pavyzdžiui prieš kelis dešimtmečius išgyvenamumas, nepaisant gydymo, sergant ketvirtos stadijos melanoma siekė vos vienerius metus. Šiuo metu turime duomenų apie pacientus, sirgusius ta pačia ketvirtos stadijos melanoma, kurių išgyvenamumas siekia daugiau kaip 10 metų. Būtina suprasti, kad vėžys dėl mokslo pasiekimų tampa jau ne mirtina, o lėtine liga, ir tikrai, manau, jog ateis laikas, kai pasirinkus tinkamą gydymą ir sergantys kitų lokalizacijų pažengusiomis onkologinėmis ligomis žmonės gyvens daugelį metų“, – optimistiškai nuteikia dr. V. Urbonas.