Mokslininkai į moterų gimdas transliavo muziką nuo „Queen“ dainų iki Bacho bei Mozarto kūrinių: stebinanti reakcija ir kokį poveikį padarė „Be Gees“ ir Shakiros muzika

Naujas, dar viešai nepublikuotas tyrimas, kurį atliko Ispanijos Marquès instituto pagalbinio apvaisinimo klinikos mokslininkai, byloja, kad vaisiai, kuriems teko klausytis dainos „Bohemian Rhapsody“ ir klasikinių Bacho bei Mozarto kūrinių, parodė aiškius protinės stimuliacijos požymius. Tuo tarpu „Be Gees“ ir Shakiros muzika negimusiems klausytojams buvo kur kas mažiau įdomi.

Besivystantys vaikai išorinius garsus pradeda girdėti apie 16 nėštumo savaitę – kur kas per anksti, kad jų muzikinį skonį paveiktų kokie nors socialiniai veiksniai ir muzikos kritikai. Tad kodėl jie sugeba patys suskirstyti muziką į gerą ir blogą? Anot mokslininkų, tai gali būti susiję su dainos garsų dažniais ar melodijos paprastumu.

„Pirmoji kalba buvo labiau muzikinė nei žodinė. Mes vis dar esame linkę instinktyviai kalbėtis su naujagimiais užkeltu balso dažniu, nes žinome, kad jie tokį balsą priima geriau ir taip aiškiau supranta, kad norime su jais bendrauti“, – sakė Marquès instituto direktorė Dr. Marisa López-Teijón. Įdomu tai, kad negimę kūdikiai į animacinio herojaus Mikimauzo balsą reagavo labiau nei į normalų žmogaus balsą.

Vykdydami naujausią tyrimą, kurio rezultatai buvo pristatyti Muzikos ir medicinos tarptautinės asociacijos konferencijoje Barselonoje (Ispanija), mokslininkai 300 negimusių vaikų (18-38 nėštumo savaitėse) davė klausytis pačių įvairiausių garsų.

Panaudoję specialų intravaginalinį garsiakalbį (vaisius menkai girdi per motinos pilvo sieną) mokslininkai kiekvienam embrionui grojo po 15 skirtingų kūrinių: nuo Bacho ir Beethoveno sonatų ir tradicinių kalėdinių ispaniškų giesmių iki „Queen“, Adelle ir „Village People“ žinomiausių dainų.

O kol vaisius klausėsi muzikos, mokslininkai bandė ultragarsinio tyrimo aparatais užfiksuoti burnos ir liežuvio judesius. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad negimusiems vaikams, kurie liežuvius ir burnas judindavo reaguodami į muziką, buvo aktyvuojami kalbos centrai – galbūt jie bandė ir patys „bendrauti“.

„Mūsų pradinė hipotezė teigia, kad muzika sukuria atsaką, kuris pasireiškia vokalizuojančiais judesiais, nes aktyvuojama smegenų grandinė, skatinanti kalbą ir komunikaciją“, – tvirtina tyrimo autoriai.

Vertinant bendrai, galima pasakyti, kad kūdikius klasikinė muzika sujaudino labiau nei rokas ar popmuzika. 91 proc. tiriamųjų judino burnas ir 73 proc. iškišo liežuvius klausydamiesi Mozarto „Mažosios nakties muzikos“. Bacho, Prokofjevo ir Strausso melodijos taip pat susilaukė daugiau nei 80 proc. embrionų įvertinimo burnos judesių pavidalu.

Daugiau nei 80 proc. vaisių reagavo ir į tradicinę afrikietišką būgnų muziką, indiškas mantras, ispaniškas kalėdines giesmes. Tačiau pradėjus groti popmuzikai, šie patirties neturintys muzikos kritikai buvo kur kas išrankesni. Labiausiai iš šiuolaikiškesnės muzikos jiems patiko „Bohemian Rhapsody“ (90 proc. judino burną ir 40 proc. iškišo liežuvius) ir „Village People“ daina „Y.M.C.A.“.

Adele, Shakiros ir „Bee Gees“ dainos sužavėjo ne daugiau nei 60 proc. „tiriamųjų“.

Šie rezultatai derina su ankstesnių tyrimų išvadomis, kurios klasikinę muziką (tiesa, grojančią išorinėje aplinkoje, o ne per makštį) susiejo su vaisiaus stimuliavimu.

Tiesa, tenka pripažinti, kad žmogaus organizme, ypač garsui sklindant per skystą terpę, garsų stiprumas ir gausa yra milžiniški, todėl sunku užtikrintai pasakyti, kiek muzikos detalių girdėjo būsimieji vaikai. Tikrasis muzikinis jų lavinimas bet kokiu atveju prasidės tik po gimimo.