4 galvos skausmo tipai, kada reikia kreiptis į neurologą ir kas tai yra gydytojų naudojamas „SNOOP“ trumpinys

Galvos skausmai paprastai yra klasifikuojami į dvi kategorijas – pirminius ir antrinius galvos skausmus. Apie tai daugiau pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė.

4 galvos skausmo tipai

Pagal viso pasaulio, Europos bei Lietuvos populiacijos statistiką, vyrauja pirminis skausmo tipas, ypatingai migrena ir įtampos sukeliamas galvos skausmas.

„Kai nėra akivaizdžios priežasties, dėl ko kilo galvos skausmas, jis linkęs pasireikšti priepuoliais ir periodiškai kartotis, o tyrimais pakitimų nenustatyta, tai reiškia, kad skausmas yra pirminis, kitaip tariant, savarankiška galvos skausmo liga“, – teigė neurologė.

Pagal Tarptautinę galvos skausmo klasifikaciją, kurios atnaujintas trečiasis leidimas publikuotas 2018 m. sausio mėn., pirminis galvos skausmas skirstomas į 4 grupes: įtampos tipo, migrenos, trigeminalinės autonominės cefalalgijos (dažniausias tokio skausmo pavyzdys – klasterinis galvos skausmas) ir retai pasitaikantis pirminis galvos skausmas.

Pirminis galvos skausmas diagnozuojamas pagal griežtus, klasifikacijoje nurodytus kriterijus.

„Konsultacijos metu renkame informaciją apie skausmo priepuolių trukmę, skausmo stiprumą, pobūdį, lokalizaciją, požymius, kurie pasireiškia kartu su skausmu, vartojamus vaistus ir jų veiksmingumą.

Ligos sunkumui nustatyti išsiaiškiname, kaip dažnai kartojasi skausmas, kiek dienų per mėnesį ligonis patiria bet kokį galvos skausmą ir kiek – stiprų galvos skausmą“, – pasakojo K.Ryliškienė.

Įtampos tipo galvos skausmas yra pats dažniausias pirminis galvos skausmas. Jo metu gali skaudėti visą galvą arba priekinę dalį, skausmas būna silpnas arba vidutinis, tad žmogus ne visada griebiasi vaistų pagalbos.

Ši skausmo grupė neturi lydinčių reiškinių, tai reiškia, kad žmogaus nepykina, jis nevemia, o skausmas neapriboja kasdienės veiklos. Visgi norint kuo greičiau atsikratyti skausmo, geriausia pamiršti darbą ir užsiimti kita malonia veikla.

Migrena nuo kitų pirminių skausmų išsiskiria intensyviais lydinčiais reiškiniais. Ji pasireiškia skausmo priepuoliais, trunkančiais nuo kelių valandų iki 3 dienų, dažniausiai skauda vieną galvos pusę, skausmas pulsuojantis, tvinksi galva, erzina garsai ir šviesa.

Pacientą gali pykinti, lydėti noras vemti, gulėti, jis negali imtis įprastos veiklos. Kadangi migrenos priepuoliai yra stiprūs ir ilgi, būtent šis skausmas yra dažniausia apsilankymo pas gydytoją tiek poliklinikoje, tiek skubios pagalbos skyriuje priežastis.

Klasteriniai galvos skausmai išsiskiria iš kitų ne tik pobūdžiu ir lydinčiais reiškiniais, bet ir priepuolių grupavimusi. Priepuolio metu skauda vienos akiduobės srityje, pusė dažniausiai nesikeičia, skausmo priepuolis trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų, skausmas yra labai stiprus.

Jo metu ašaroja skaudanti akis, varva iš nosies, gali parausti akis, užkristi vokas, pacientas būna neramus, negali gulėti. Ligos paūmėjimai, kurie vadinami klasteriniu periodu, dažniausiai vyksta pavasarį ir rudenį, paūmėjimo metu skausmo priepuoliai tampa kasdieniai, gali kartotis kelis kartus per dieną, labai dažnai bent 1 priepuolis būna naktinis.

Galvos skausmas – ligos priežastis

Pasak K.Ryliškienės, antrinis galvos skausmas yra kokios nors ligos priežastis. Pavyzdžiui, galvą gali skaudėti po traumos, susirgus meningitu, insultu, turint pakitimų galvos smegenų kraujagyslėse arba išsivysčius smegenų augliui. Pakaušio skausmą gali sukelti kaklinės stuburo dalies pakitimai.

„Dar daugiau priežasčių, ir ne vien tik neurologinių, gali būti svarbios, kai skauda veidą. Jeigu skausmas yra antrinis, jo pobūdis gali būti labai įvairus. Vien pagal tai, kaip ir kur skauda, ligos priežasties nustatyti nėra įmanoma. Tam reikalingi papildomi instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai“, – pasakojo K.Ryliškienė.

Į pagalbą pasitelkia anglišką akronimą

Neurologės teigimu, pavojingas galvos skausmas atpažįstamas ne tik pagal patį skausmo pobūdį, kuris dažniausia yra nespecifinis, bet ir įvertinus kitus duomenis – sergančiojo amžių, bendrąją ir neurologinę būklę, gretutines ligas, jo vartojamus vaistus. Visai informacijai apie ligonį apibendrinti gali būti naudojamas angliškas akronimas „SNOOP“ (liet. seklys, detektyvas).

S – tai sisteminis požymis. Kartu su galvos skausmu atsiranda karščiavimas, krenta svoris; jau žinoma, kad ligonis turi kito organo piktybinį susirgimą; dėl kitų ligų yra vartojami vaistai, slopinantys imunitetą arba veikiantys kraujo krešėjimą;

N – neurologiniai požymiai, kurie atsiranda katu su galvos skausmu, pavyzdžiui, rankos ar kojos nusilpimas, veido perkreipimas, voko užkritimas, dvejinimasis, kalbos sutrikimas, pasikeitęs elgesys, traukuliai;

O – pirmą kartą gyvenime atsiradęs labai staigus ir stiprus skausmas. Tokiu atveju gali kilti įtarimas, kad yra trūkusi kraujagyslė;

O – amžiaus kriterijus. Jeigu skausmas yra pirmą kartą atsiradęs vaikui, kuriam mažiau nei 10 m., arba suaugusiam, kuriam daugiau nei 50 m., arba vyresnio amžiaus žmogui buvęs skausmas pasikeičia;

P – progresuojantis, stiprėjantis, dažnėjantis skausmas, buvę vaistai tampa nebeveiksmingi, jų reikia vis daugiau.

Pagalba ir prevencija

Anot K.Ryliškienės, gydytojo konsultacija reikalinga ne tik įtariant pavojingą galvos skausmą. Dėl migrenos ar kito pirminio skausmo kreiptis į specialistus reikėtų, kai nesusidorojama su skausmo priepuoliu arba skausmo dienų yra daug, kartą per savaitę ir dažniau.

Nesuvaldžius net ir nepavojingo skausmo dažnio ir pradėjus dažnai vartoti vaistus nuo skausmo, žmonės gali įgyti vaistų sukeliamą skausmą – šiuo metu tai yra dažniausia lėtinio skausmo priežastis Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Ji pridūrė, kad galvos skausmų prevencijai labai svarbus miego ir sveikos mitybos režimas, derėtų nepamiršti pusryčių bei reguliariai sportuoti, 3 ir daugiau kartų per savaitę. Be to, apsaugoti nuo skausmų arba juos kiek numalšinti gali tam tikri papildai: magnio citrato druska, B2 vitaminas ir kofermentas Q10.