Moterų ejakuliaciją atradusi mokslininkė apie tai, kaip moterys iš tikro pasiekia orgazmą: genitalijų matrica ir 15 lytėjimo būdų 35 kūno vietose

„Savo tyrimais koncentruojuosi į malonių ir geidulingų seksualinių patirčių, kuriomis dalijasi moterys, pagrindimą“, – pasakoja B. Whipple.

Savo karjerą ji pradėjo prieš keletą dešimtmečių dirbdama medicinos seserimi ir mokydama moteris atlikti Kėgelio pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis ir padedančius išvengti operacijos norint išspręsti šlapimo nelaikymo problemą. Tačiau ji pastebėjo, kad kai kurios moterys, galinčios pasigirti itin stipriais dubens dugno raumenimis, pranešė apie sekso metu iš šlaplės išbėgantį skystį.

Tokiu būdu ji atrado, jog moterys gali ejakuliuoti.

„Skystis atrodė tarsi skiestas liesas pienas, jo ištekėdavo maždaug arbatinis šaukštelis arba apytiksliai nuo trijų iki penkių mililitrų. Saldaus skonio skystis neatrodė panašus į šlapimą ir neturėjo šlapimo kvapo“, – aiškina mokslininkė. Atradimas ją atvedė pas mokslininką Ernstą Gräfenbergą, šeštajame dešimtmetyje apibūdinusį, kaip iš stimuliuojamų jautrių vietų makštyje gali išsiskirti skystis. 400 moterų analizavęs tyrimas parodė, kad visų jų jautri vieta buvo priekinės makšties sienelės apatiniame trečdalyje, juntama, kai moteris jaudinama.

Stimuliuojant šią vietą, išsiskirdavo skystis. Moterys, kurioms taip nutikdavo, manė nelaikančios šlapimo, nors galėjo visiškai kontroliuoti savo pūslę.

Suprantama, ta vieta šiandien yra žinoma kaip G taškas. Šiuo tyrimu paremta knyga „G taškas ir kiti pastarojo meto atradimai apie žmogaus seksualumą“ („The G-Spot and Other Recent Discoveries About Human Sexuality“) sukėlė tikrą revoliuciją ir pakeitė suvokimą apie moters seksualinį gyvenimą ir anatomiją. 1982-aisiais pasirodęs veikalas, parašytas drauge su mokslininkais Alice Kahn Ladas ir Johnu D Perry‘iu, tapo tikra klasika ir yra išleistas 22 kalbomis.

„Mes kalbėjome apie šią jautrią vietą ir moterų ejakuliaciją, aš sulaukiau penkių tūkstančių laiškų – moterys dėkojo man, kad padėjau joms pasijusti normaliomis“, – B. Whipple prisimena savo pasirodymą televizijos laidoje, kurioje buvo aptariami jos atradimai.

B. Whipple pasakoja apie tai, kokius atradimus apie moters kūną padėjo atskleisti jos dešimtmečius vykdyti seksualinės sveikatos tyrimai.

Orgazmas gali slopinti skausmą

Dirbdama drauge su psichologu, Rutherso universiteto daktaru Barry‘iu Komisaruku, B. Whipple atrado, kad orgazmas gali dvigubai padidinti moters skausmo slenkstį. Tolesniame tyrime jie išsiaiškino, jog gimdymo metu kūdikis, keliaudamas gimdymo kanalu, liečia G tašką. Jo dirginimas mažina skausmą. Mokslininkų įsitikinimu, jei to nebūtų, gimdymo skausmai būtų dar didesni.

Paklausta, kaip apibūdinti orgazmą, B. Whipple aiškina: „Tai, ką moterys vadina orgazmu, ir yra orgazmo apibrėžimas. Tirdami orgazmus, pastebime smarkiai padažnėjusį pulsą, padidėjusį kraujospūdį, išsiplėtusius vyzdžius ir didesnį skausmo slenkstį. Tai esminiai mūsų užfiksuoti matavimai“.

Moteris gali pasiekti orgazmą naudodamasi vien tik vaizduote

Devintajame dešimtmetyje, rašydama knygą apie moteris ir ŽIV, B. Whipple sulaukė kvietimo prisijungti prie Niujorke esančio Rutgerso universiteto fakulteto. Čia ji gavo lėšų žmogaus fiziologijos laboratorijai kurti ir galėjo tęsti savo tyrimus.

Šioje laboratorijoje ji analizavo moterų, tvirtinančių, kad gali pasiekti orgazmą be jokio prisilietimo ir pasinaudodamos tik savo vaizduote, ataskaitas. Mokslininkai ištyrė tokius atvejus matuodami moterų vyzdžius, kraujospūdį ir pulsą tiek vaizduotės sukelto orgazmo metu, tiek tuomet, kai orgazmas buvo pasiekiamas stimuliuojant G tašką.

Vėliau magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad buvo veikiamos tos pačios smegenų sritys.

„Stebėdami smegenis, galime matyti, kurios moters kūno vietos yra stimuliuojamos. Kaktinė smegenų žievės dalis gali parodyti, ar stimuliuojamas klitoris, makštis, gimdos kaklelis ar speneliai“, – sako mokslininkė.

Orgazmą moteriai gali sukelti bet kurios erogeninės zonos dirginimas

Dirbdama drauge su sekso terapeute Gina Ogden, B. Whipple sujungė jų žinias ir sukūrė taip vadinamą genitalijų matricą. Ji apima orgazmą galinčių sukelti 15 lytėjimo būdų 35 kūno vietose – nuo makšties iki spenelių.

Tačiau daugelis žmonių jų neranda, nes, norint pasiekti orgazmą, šias vietas reikia stimuliuoti ilgiau nei klitorį ar makštį, aiškina B. Whipple.

„Pagrindinis tikslas – padėti moterims suvokti, kad jos turėtų mėgautis tuo, kas joms atrodo seksualu, ir negalvoti, kad turi pritapti prie kažkokio vieno reagavimo į dirginimą modelio. Turime suteikti moterims leidimą mėgautis tuo, kas joms malonu. Tai yra labai individualu, tačiau viskas yra normalu“, – pabrėžia mokslininkė.

Mišrūs orgazmai egzistuoja

Tyrinėdamos genitalijų matricą, moterys gali patirti tai, ką B. Whipple apibūdina kaip „mišrų orgazmą“.

Moterys gali patirti ne vienos kūno vietos stimuliaciją tuo pačiu metu ir patirti tokį orgazmą, kai stimuliuojamas daugiau nei vienas nervas. Tai gali būti klitorio ir makšties stimuliacija“, – aiškina B. Whipple.

Seksas neturi būti sutelktas į tikslą

„Kalbėdama apie seksualines patirtis ir tikslo siekimą, pasitelkiu laiptų analogiją: kiekvienas laiptelis veda prie kito. Viskas prasideda nuo prisilietimo, bučinio, o įsiskverbimas į makštį yra aukščiausias laiptelis. Jei žmonės, kuriems svarbiausia yra pasiekti tikslą, nepaliečia viršutinio laiptelio, jie nesijaučia gerai dėl viso proceso“, – sako tyrėja.

„Aš taip pat naudoju apskritimo analogiją: bet koks elgesys apskritimo rate, ar tai būtų laikymasis už rankų, mylavimasis, bučiniai, oralinis seksas ar dar kažkas, savaime baigiasi pačiu savimi ir po jo neprivalo sekti dar kažkas“, – tvirtina B. Whipple.

Ji teigia, kad atsikračius minties, jog vaginalinis orgazmas yra svarbiausias sekso tikslas, galima įvertinti įvairiausius malonumo būdus: „Kai vartojate žodžius „pasiekti“ ar „pabaigti“, orgazmą išsikeliate kaip tikslą. Jei naudosite žodį „patirti“, orgazmą taip pat patirsite, tačiau jis neprivalo būti jūsų tikslas“.

B. Whipple žinutė, kurią ji sudėliojo po ilgų darbo dešimtmečių, yra aiški: „Visos esame skirtingos ir išskirtinės. Liūdna matyti, kai žmonės nusistato tik vieną seksualinės reakcijos modelį“.