8 fizinio parengimo trenerio patarimai, kaip lengviau išvengti traumų sportuojant

Fizinio parengimo treneris Tomažas Brinecas pasidalijo aštuoniais būdais,  kaip išvengti traumų sportuojant. „90 proc. traumų sukelia raumenų disbalansas. Traumų riziką galite sumažinti atkurdami raumenų pusiausvyrą“, – sakė T. Brinecas.

1. Pasitikrinkite sveikatą

Pradėdami sportuoti turite pasitikrinti sveikatą, apsilankykite pas savo gydytoją. Svarbiausia – širdies pulsas ir kraujo spaudimas. Bet koks intensyvus judėjimas gali pakenkti jūsų kūnui, ypač jūsų sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemoms. Įvertinę patikrinimo rezultatus, tinkamai pasirinksite pratimus ir jų tvarką, atsižvelgdami į jūsų būklę.

2. Išsirinkite fizinio rengimo trenerį

Išsirinkite asmeninį trenerį, kuris jums parengtų individualų treniruočių planą, pagrįstą aiškiais tikslais. Pavyzdžiui, svorio mažinimu, raumenų formavimu, aerobiniu fitnesu ar pasiruošimu konkrečiai sporto šakai. Geras treneris padės išvengti daugelio blogų įpročių, netaisyklingai atliekamų ar betikslių pratimų, kurie net geriausiems sportininkams trukdo pasiekti puikių rezultatų. Pavyzdžiui, neišvystant tam tikrų raumenų, būtinų staigiam pasisukimui ir greitam judesiui, mažai tikėtina, kad būsi labai aukšto lygio krepšininkas.

Geriausias treniruočių planas, kuris Jonui padėjo tapti pasaulio čempionu, nebūtinai padės Petrui, o gal net jam pakenks. Mes visi esame skirtingi. Netinkamos, pagal krūvį, raumenų sandarą ar dėl kitos priežasties fizinio rengimo programos nepadeda sportuojantiems žmonėms pozityviai psichologiškai nusiteikti, fiziškai pasiruošti ir neapsaugo nuo traumų. Todėl sportuojantys ir nepasiekia aukščiausių rezultatų.

3. Taisyklinga mityba

Pradedant sportuoti privalote peržiūrėti savo mitybą. Netinkamas mitybos planas – pirmas žingsnis link raumenų nuovargio, neatsigavimo ir nepakankamo augimo. Subalansuotą mitybos planą taikykite kiekvieną dieną. Valgymo ritmas turi būti pastovus, tomis pačiomis valandomis.

Vadovaujantis geru maisto planu jūsų organizmas turi būti aprūpintas reikiamu kiekiu baltymų, vandens, mineralų, vitaminų, priklausomai nuo to, kokia sporto šaka užsiimate.

Tinkamas baltymų kiekis būtinas siekiant, kad augtų ir stiprėtų raumenys, bei mažinant traumų riziką ir raumenų disbalansą. Pavyzdžiui, kolageno baltymas – pagrindinė sudedamoji dalis sausgyslių ir raiščių, kuriuos būtina stiprinti ne tik sportuojantiems, bet ir visiems įvairaus amžiaus žmonėms.

Svarbus ir skysčių balansas jūsų organizme, todėl per treniruotę išgerkite 0,5–1,0 litro vandens (tai priklauso nuo svorio ir sporto intensyvumo), kad kompensuotumėte skysčių praradimus. Per visą dieną sportuojantis žmogus turėtų išgerti 0,6 litro skysčių 1 kūno kilogramui. Tai ypač svarbu širdžiai ir širdies ligų prevencijai.

Jei mitybos planas jums netinka, tuomet pasportavę sunkiai atgausite jėgas, jausite energijos trūkumą, blogai miegosite, nuolat jausite alkį. Jei mitybos planas jums tinka, tuomet po treniruočių jėgas atgausite greitai, jausitės energingi ir aktyvūs.

4. Pradėkite lėtai ir pamažu didinkite

Sportas nėra ta veikla, kurioje galima nuo pat pradžių „užsimoti iš peties“. Treniruočių programą reikia pradėti jums numatytu intensyvumu, kuris būtų tvarus ir jums nežalingas. Pavyzdžiui, pradėkite nuo maždaug 20–30 min. vidutinio sunkumo treniruotės tris kartus per savaitę.

Mūsų pasąmonė įprastai pasirenka daryti tai, kas žmogui yra priimtina, patogu ar lengva. Pradedant sportuoti, natūralu, kad dažniausiai pasirenkame „lengvus“ pratimus. Tačiau reikia suprasti, kad fizinio aktyvumo tikslas turėtų būti tobulinti atsiliekančias raumenų grupes, todėl pasidarę raumenų funkcijų diagnostiką (TMG) galite sužinoti, kuri jūsų raumenų grupė yra silpniausia, ir jai skirti daugiau dėmesio.

5. Apšilkite prieš treniruotę

Sušildyti raumenys leidžia ne tik sportuoti efektyviau, bet ir sumažina galimybę gauti traumų sportuojant. Tinkamas apšilimas pagerins kraujo tekėjimą ir organizmo aprūpinimą deguonimi bei kitomis naudingomis medžiagomis, padidins raumenų elastingumą ir sumažins traumų riziką sportuojant. Raumenų traumos sudaro apie 30 proc. visų sporto traumų. Pasekmės, kurios gali skaudžiai atsiliepti jūsų sveikatai, gali būti nuo elementaraus raumens patempimo iki raiščių ar raumenų plyšimų.

Visos su netinkamu apšilimu susijusios traumos yra sudėtingos, ilgai ir sunkiai gydomos. Net jei esate puikios fizinės formos, jei neatliksite apšilimo pratimų, rizikuojate pabloginti savo sveikatą.

Nepamirškite, kad apšylant svarbiausi yra dinaminiai tempimo pratimai, tiksliai imituojantys pratimus, kurie bus atliekami treniruotės metu. Taip pat ir geras lankstumas sumažina jūsų susižeidimo riziką, todėl įtraukite juos į savo treniruočių planą.

6. Raumenų nuovargis

Raumenų nuovargis – netinkamai parinktos mitybos, klaidingo fizinio krūvio bei nekokybiškos fizinio rengimo programos pasekmė. Dažniausiai raumenų traumos patiriamos dėl dviejų priežasčių: pakankamai neapšilus ar per daug nuvarginus raumenis, raiščius ar sausgysles. Kai atsiranda raumenų nuovargis, prastėja raumens susitraukimo jėga, greitis, galia ir raumens atsipalaidavimo greitis. Kaip patikrinti, ar raumenys nepatiria nuovargio rizikos? Tai galima išvysti išanalizavus TMG testo duomenis.

Didesnė raumenų jėga leidžia sportuojančiam ne tik greičiau ir labiau sustiprėti, bet ir sumažina traumų riziką, esant tinkamai raumenų pusiausvyrai.

7. Fizinės apkrovos kontrolė

Viena didžiausių traumų rizikų – fizinės apkrovos intensyvumo klaidos. Norėdami pernelyg greitai ir intensyviai treniruotis, savo kūnui sukeliate pernelyg didelę traumų grėsmę. Perėjimas nuo vienos treniruočių programos prie kitos turi būti laipsniškas. Yra vadinamieji mikrociklai ir makrociklai, kuriuos naudoja profesionalūs sportininkai, kad pasiektų optimalią fizinę formą tam tikrai datai ar varžyboms, pamažu didindami krūvį, išvengdami traumų.

Jei grįžtate į fizinio rengimo planą po ligos ar traumos, būtinai atkreipkite dėmesį ir įsivertinkite savo kūno kairės ir dešinės pusių, priekinių ir galinių raumenų balansą. Šiuolaikiniai diagnostiniai tyrimai labai greitai leidžia pamatyti fiziologinius pokyčius ir išvengti rimtesnių sužeidimų. Aptikus traumų riziką, dar prieš treniruotes koreguokite individualų fizinio parengimo planą.

8. Formos atgavimas

Tiek profesionaliems sportininkams, tiek ir mėgėjams potrauminis grįžimas į aktyvų sportą yra nemažas iššūkis. Kaip nuspręsti, kada sportininkai gali sugrįžti, kad galėtų žaisti saugiai? Kada ir kaip tai padaryti, kad susižalojimo pasekmės neatsinaujintų ar būklė nepablogėtų?

Dauguma diagnozių atliekama remiantis rentgenu ir magnetiniu rezonansu, tačiau funkciniai raumenų sutrikimai dažnai nepakankamai kliniškai įvertinami. Naudodami tradicinius metodus, specialistai neanalizuoja raumenų stiprumo rodiklių ir pasiruošimo fiziniam veiksmui. O juk būtent raumenų stiprumas turi lemiamą poveikį sportinės veiklos efektyvumui. Atliekant raumenų funkcijų diagnostikos tyrimus, reabilitacijos procesas tampa lengvai prižiūrimas. Pastebima, kokios savybės gerėja kasdien, kas savaitę, kas mėnesį, ir tik nustačius, kad raumenys yra pakankamai funkcionuojantys, galite pradėti aktyvias treniruotes. Štai kodėl reabilitacijai būtini TMG testai.

Treneriai, neturėdami pakankamai informacijos, neretai verčia sportininkus kuo greičiau grįžti į treniruočių grafiką, tuomet informacija apie raumenų būklę tampa ypač svarbi vertinant, ar sportuojantis žmogus pasirengęs dirbti visu pajėgumu, ar ne.