Populiariausios teorijos, kas sukelia vėžį, iš tikro tėra mitai ir saviapgaulė: „vidutiniškai tik 15 proc. žmonių žino, kas iš tikro skatina vėžio atsiradimą“

Vėžys, žinoma, nelinksniuojamas kaip viena iš labiausiai tikėtinų priežasčių, kodėl prieš 66 mln. metų išnyko tiranozaurai ir triceratopsai. Vis dėlto verta priminti, kad bent vienai dinozaurų rūšiai teko patirti, kas yra kraujagyslių navikai, o ištyrus 2016 metais Pietų Afrikoje rastą maždaug 1,7 mln. metų senumo, kaip manoma, žmonių protėvių atstovui priklausiusį kojos pirštą buvo aptikta kaulo vėžio pažymių, rašo „The Guardian“.

Vėžio atvejų tolimoje senovėje galėjo pasitaikyti ir daugiau, tik mes apie juos vargu ar sužinosime, nes vykstant fosilizacijos procesams šios ligos požymiai paprasčiausiai išnyksta. Vis dėlto kai kurių nedidelio masto tyrimų išvadose arba teisingos gyvensenos guru save laikančių asmenų samprotavimuose dažnai pasigirsta abejotinomis interpretacijomis pagrįstų tvirtinimų, kad vėžys –paties žmogaus sau užsitraukta liga. Toks teiginys tarsi suponuoja išvadą, kad vėžys – išskirtinai šių laikų reiškinys.

Na, nerimas dėl vėžio gal ir neturėtų pastūmėti praverti kokio nors gamtos muziejaus durų ir kaip tik ten ieškoti informacijos, tačiau kategoriškai laikantis nuostatos, kad ši liga – už modernizaciją žmonijai tekusi rykštė, nesunku pasiduoti jokio pagrindo neturinčioms baimėms. Toliau paminėti keli populiarūs mitai, kuriais dažnas yra linkęs tikėti.

Mobilieji telefonai ir belaidžiai tinklai

Pirmieji būgštavimai, kad mobilieji telefonai, ko gero, gali sukelti vėžį, pasigirdo dar „Nokia“ bumo laikais. Turint omeny, kaip ilgai mobilieji telefonai išlieka dažniausiai žmonių naudojamais įrenginiais, jų daromos žalos sveikatai būtų tiesiog neįmanoma nepastebėti.

Pavyzdžiui, 1992-aisiais Jungtinėse Valstijose mobiliaisiais telefonais dar niekas nesinaudojo, o štai 2008-aisiais jais jau naudotasi visuotinai, tačiau asmenų, kuriems diagnozuojami smegenų navikai, skaičius beveik nepasikeitė. „Pasaulio sveikatos organizacijos“ (PSO) iniciatyva buvo atliktas tyrimas „Interphone“. Jis vyko 2000–2006 metais. Visgi po tūkstančių 13-oje šalių gyvenančių žmonių stebėjimo jokių įrodymų, kad mobilieji telefonai didina smegenų auglio riziką, gauti nepavyko.

Šiaip jau vėžį sukelia konkretūs DNR pažeidimai ir normalių sveikų ląstelių dauginimosi procesų sutrikimai. Jonizuojančioji spinduliuotė, pavyzdžiui, rentgeno spinduliai arba radioterapija, pajėgi perduoti didžiulį kiekį energijos, tačiau mobiliųjų telefonų turimos energijos kiekis visiškai nedidelis. Norint suardyti arba pakeisti DNR, reikia daug energijos – kur kas daugiau nei galėtų perduoti mobilusis telefonas. Beje, belaidžiais, arba „WiFi“, tinklais tokios energijos perduodama dar mažiau.

Ieškant bet kokių mokslinių įrodymų, visada pravartu prisiminti, kad ne visi tyrimai yra lygiaverčiai. Tiksliausios informacijos paprastai suteikia tos apžvalgos arba plačios apimties analizės, kurias atlikdami mokslininkai stengiasi apibendrinti daugelio tyrimų išvadas. Taigi, vienos kaip tik tokios apžvalgos išvadose nurodoma: „Ligšioliniai įrodymai, kad tarp mobiliųjų telefonų skleidžiamų radijo bangų ir vėžio egzistuoja koks nors priežastinis ryšys, laikytini labai menkais arba niekiniais.“

PSO pavaldi Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra mobiliuosius telefonus priskiria galimiems vėžio sukėlėjams, tačiau tai reiškia tik tiek, kad galbūt ir yra kokia nors hipotetinė sąsaja, kurios negalima atmesti, bet nėra įspėjimas apie realią tikimybę susirgti vėžiu dėl šių įrenginių naudojimo.

Ekologinis ūkininkavimas

Įvairaus plauko abejotinos kompetencijos specialistai, kuriems ypač paprasta aktyviai reikštis internete, neretai sugeba įtikinti, kad ekologiškas maistas, konkrečiai – organiniai produktai, pasižymi stebuklingu antivėžiniu poveikiu.

Tačiau Michelle McCully, vadovaujanti asociacijoje „World Cancer Research Fund“ vykdomiems tyrimams, teigia, kad šiuo metu nėra jokių tvirtų įrodymų, leidžiančių skelbti, jog organiniai maisto produktai teikia didesnę apsaugą nuo vėžio, palyginti su, pavyzdžiui, įprastai išaugintomis daržovėmis.

Cheminės medžiagos ir užterštumas

Sąvoka „cheminės medžiagos“ dažnai suvokiama kiek klaidingai: juk viskas, įskaitant ir orą, kuriuo kvėpuojame, yra cheminės medžiagos. Įvairūs ES reglamentai gina mus nuo tam tikro sveikatai žalingų pramoninių chemikalų lygio. Bet nors, pavyzdžiui, oro tarša ir siejama su šiokia tokia plaučių vėžio rizika, svarbu nepamiršti konteksto ir pabandyti suprasti, kad pavieniams asmenims kylanti rizika yra visiškai nedidelė.

Katie Edmunds iš organizacijos „Cancer Research UK“ sako, kad melagingų naujienų eroje egzistuoja begalė su vėžiu susijusių mitų, dėl kurių tikrai neverta sukti sau galvos. Ji užsimena apie neigiamą požiūrį į plastikinių butelių arba dezodorantų naudojimą. „Puikiai žinome, kad oro tarša gal padidinti plaučių vėžio riziką, todėl vyriausybės privalo padaryti viską, kas įmanoma, siekdamos išspręsti šią problemą. Vis dėlto, jei kalbėtume apie tai, kaip žmonės gali apsisaugoti patys, geriausi patarimai būtų mesti rūkyti, vengti antsvorio ir protingai kaitintis saulėje“, – sakė specialistė.

Krislas tiesos

Tikra tiesa, kad vėžys tolydžio tampa dažnesniu susirgimu, tačiau labiausiai taip yra todėl, kad paprastai jis išsivysto senyvame amžiuje. Daugelis dabar vėžiu sergančių žmonių ankstesniais laikais tiesiog būtų numirę daug jaunesni.

Vis dėlto kai kurie šiuolaikinio gyvenimo aspektai iš tiesų gali turėti vėžį sukeliantį poveikį. „World Cancer Research Fund“ pateiktose su vėžio prevencija susijusiose rekomendacijose, pagrįstose dešimtmečiais kauptais nenuginčijamais įrodymais, apibrėžti tam tikri sveikos gyvensenos ypatumai, kurie, kaip antai nerūkymas ir per didelio saulės spindulių poveikio vengimas, yra prilyginami vėžio riziką mažinantiems veiksniams.

Pasak Emmos Shields iš „Cancer Research UK“, antsvoris ar net nutikimas, bent Jungtinėje Karalystėje, yra antra rimčiausia vėžį sukelianti priežastis, todėl reikia stengtis, kad jos neatsirastų. „Maždaug 22,8 tūkst. kasmet diagnozuojamų vėžio atvejų siejami su antsvoriu arba nutukimu, tačiau tik 15 proc. žmonių žino apie šią sąsają“, – sako ji.

Tarp riziką sukeliančių veiksnių minima ir fizinio aktyvumo stoka, taip pat alkoholio vartojimas, tačiau kiekvienas, norintis sveikiau gyventi koreguodamas mitybos įpročius, turėtų atsakingai įvertinti žmonių, kurių patarimais nutaria vadovautis, kvalifikaciją. Visada geriausia pasitarti su ilgametę darbo medicinos srityje praktiką turinčiais dietologais.