Laikrodžių sukiojimas baigiasi, bet mokslininkai perspėja, kad tapsime „storesni, kvailesni ir niūresni“

ES komisija ketina siūlyti atšaukti žiemos laiko įvedimą. Jos surengtoje internetinėje apklausoje 84 proc. iš 4,6 milijonų dalyvių pasisakė už nuolatinį vasaros laiko įvedimą.

Regis, viskas aišku, tačiau ne visi mokslininkai tam pritaria. Chronobiologas Tillis Roennebergas iš Miuncheno medicininės psichologijos universiteto įspėja: „Tokiu atveju padaugėtų sergančiųjų diabetu, depresijomis, miego sutrikimais, patiriančių mokymosi sunkumų, o tai reiškia, kad europiečiai taptų storesni, kvailesni ir niūresni“.

Vargas moksleiviams ir studentams

Chronobiologas prognozuoja: „Kiekviena šalis, kuri to nepadarys, pralenks mus akademiškai“. Mat nuo to labiausiai nukentės moksleiviai ir studentai. „Jie negalės tinkamai įsisavinti ir apdoroti mokymosi medžiagos, jeigu sumažės jų miego laikas. 20 metų žmogaus miego poreikis būna didžiausiais. Rusija jau bandė įvesti ilgalaikį vasaros laiką ir nusivylė tuo“, – sako Roennebergas.

Kai žiemomis gyvensime vasaros laiku, teks daugiau dienų per metus keltis su tamsa. „Priklausomai nuo gyvenamos vietos, vaikai vidutiniškai 6 savaitėmis ilgiau turės eiti į mokyklą ir iš jos tamsiais keliais“, – kritikuoja mokslininkas.

„Žiemos laikas atitinka natūralius šviesos ir tamsos santykius, kurie yra labai svarbūs mūsų miego ir būdravimo ritmui, – sako Vokietijos miego tyrimo ir miego medicinos organizacijos pirmininkas Alfredas Wiateris. – Jeigu mums rytais teks ilgiau keltis tamsoje, bus sunku pabusti. Tai pakenks mūsų koncentracijai ir dėmesingumui, bus daugiau klaidų mokykloje ir darbe, daugiau avarijų ir nelaimingų atsitikimų“.

Socialinis laiko ritmas

Šviesa ir tamsa nulemia mūsų vidinį laikrodį, nusako, kada mums reikia pabusti, kada pavargti ir miegoti. Problema ta, kad labai mažai žmonių gali gyventi pagal savo natūralų paros ritmą. Didžiajai daliai dienotvarkę tenka derinti prie vadinamojo socialinio laiko. Todėl jiems rytais reikia žadintuvo, kad laiku galėtų atvykti į mokyklą ar darbą.

Vasarą, kai vakarai ilgai būna šviesūs, miego hormonas melatoninas ima gamintis vėliau. Mes laiku pavargstame ir rytais galime anksti atsikelti.

„Jausdami miego trūkumą, po kurio laiko tapsime nuolat neišsimiegančia, pervargusia visuomene“, – sako vokiečių miego tyrinėtojas Hansas Günteros Weessas.

Taip pat ir laikrodžių persukimas daugumai žmonių sukelia problemų. Kaip ilgai jos tęsiasi, priklauso nuo individo. „Trečdalis žmonių miega gerai, todėl šie klausimai jiems nerūpi. Trečdalis gerai neišsimiega ir trečdalis miega jautriai. Pastarieji kenčia dėl laiko pakeitimo labiausiai. Paprastai viena valanda persukus laikrodį žmogui reikia paros, kad priprastų, o kai kuriems – net dviejų ar trijų parų“, – aiškina mokslininkas.

Stresas organizmui

„Tokius simptomus kaip miego sutrikimas, prasta savijauta dieną ar lengvos skrandžio ir žarnyno problemos galima įveikti, – komentuoja miego sutrikimų terapeutas Frietze. – Didesnių medicininių problemų iki šiol nepastebėta. Vis dėlto laikrodžio persukimas yra beprasmiškas: mūsų bioritmas natūraliai prisitaikęs tamsos ir šviesos pokyčiams. Dirbtinai manipuliuoti nėra prasmės ir kūnas to nesupranta.“

Jam pritaria ir Vokietijos miego tyrimo centro vyriausiasis gydytojas Wiateris: „Ypač pirmosios trys dienos po laiko pakeitimo būna stresinės mūsų organizmui. Tai pasireiškia ir padidėjusia širdies infarkto bei insulto grėsme. Paprastai po savaitės žmonės vėl atstato savo ritmą. Kai kuriems tas gali užtrukti net kelias savaites, jeigu esama kitų miego ir būdravimo ritmo sutrikimų.“

Mokslininkas spėja, kad ketvirtadalis gyventųjų patiria problemų dėl laiko pakeitimo. Pavasarį visiems būna sunkiau nei rudenį. Pavasarį iš mūsų atimama viena miego valanda ir mes jaučiame miego trūkumą ilgiau.

Iš principo miego kokybę nulemia įvairūs psichiniai veiksniai. Stresas ir miegas visada būna glaudžiai susiję. „Jei žmogaus patiria daug streso, jam reikia gero miego, kad jį įveiktų. Jeigu miego nepakanka, streso tik padaugėja“, – įspėja mokslininkai.

Laikinai nepatenkinti

Žiemos laiko pakeitimas į vasaros, pagal mokslininkų iš Erlangeno-Niurnbergo universiteto atliktus tyrimus, net laikinai sumažina žmonių bendrą pasitenkinimo gyvenimu lygį. Žmonės jaučiasi gyveną ne pagal laiką. Po savaitės savijauta sugrįžta į ankstesnį lygį. Pereinant rudenį į žiemos laiką, tokio efekto nepastebėta.

Mokslininkai mano, kad žmonėms galėtų padėti lankstesnis darbo laikas. Šiandien yra labai mažai sričių, kur reikalingos fiksuotos darbo valandos nuo 9.00 iki 18.00. Dauguma įmonių galėtų leisti savo žmonėms pamažu prisitaikyti prie kintančių šviesos ir tamsos sąlygų, tada nereikėtų visiems priverstinai persukinėti laikrodžių.

Šiemet Europoje kaip ir kasmet dar bus laikrodžiai persukti viena valanda atgal. Tai įvyks naktį į spalio 28 d.

Šaltinis: Stern.de