Kramtomoji guma ėduonies tikimybę sumažina 80 procentų, bet... gali nuvaryti į kapus: gydytojai papasakojo tai, ko nežino paprasti žmonės

Įprotis, būtinybė ar saldus prasiblaškymas – kramtomoji guma vis atsiduria mūsų pirkinių krepšyje. Dažnam šis produktas atrodo patraukliai dėl tobulos formos, kvapo ar nepriekaištingo skonio. VU chemijos mokslų daktaras R. Vaitkus aiškina, iš ko kramtomoji guma padaryta.

„Guma turi keletą sudedamųjų dalių, bet pagrindinis dalykas yra gumos bazė, kaučiukas. Iš jo vulkanizacijos metu mes pagaminame gumą“, – pasakoja specialistas.

Kaučiukas sudaro apie trečdalį visos kramtomosios gumos masės. Toliau į sudėtį keliauja kitos medžiagos, pavyzdžiui, suteikiančios skonį ir glazūrą. „Plastifikatorius – organinė medžiaga, kuri dedama į gumą tam, kad pastaroji išliktų elastinga“, – kalba doc. dr. R. Vaitkus.

Kuo plastifikatorių daugiau, tuo didesnį burbulą įmanoma išpūsti. Į kramtomąją gumą taip pat dedama sodos, cukraus arba dirbtinių saldiklių. „Visada kramtomos gumos sudėtyje yra drėkinanti medžiaga, kaip glicerolis. Tai tirštas skystis“, – sako VU chemijos mokslų daktaras R. Vaitkus. Traškiam gumos paviršiui dažnai naudojamas krakmolas.

Guma – vienas kenksmingiausių produktų Vis dėlto kai kurie ekspertai nepataria kramtyti gumos dėl ten esančių priedų, pavyzdžiui, aspartamo. Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė Sidorova pažymi, kad tai – sudėtinis maisto priedų produktas.

„Aspartamas – tai visos raidės E, dirbtiniai saldikliai. Tam tikros būklės gali būti siejamos su aspartamo vartojimu: galvos skausmas, svaigimas, depresija, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė“, – vardija specialistė.

Subalansuotos mitybos akademijos „Pirmas šaukštas“ vadovė Rita Šilenskienė priduria, kad „ši cheminė medžiaga iš burnos patenka tiesiai į smegenis, todėl kramtomoji guma yra vienas kenksmingiausių produktų, kuris plačiai vartojamas žemėje“.

Odontologai primena, kad kramtomoji guma, jei per dieną vartojama 3–5 kartus, ėduonies tikimybę sumažina 80 procentų. Tačiau tai nereiškia, kad dantų valyti nereikia.

„Jeigu dantys sveiki, nepažeisti, kramtyti gumą nuo 5 iki 10 min. sveika. Kramtant iki 20 min. ir ilgiau susidaro neurotoksinis junginys, kuris keliauja į kraujotaką ir sukelia oksidacinius procesus mūsų audiniuose“, – pabrėžia klinikos „M denta“ gydytoja odontologė Indrė Slovikienė.

Gumą kramtyti sveika tada, kai ji becukrė ir joje ne mažiau kaip 50 procentų ksilitolio, medžiagos, kuri užkirs kelią ėduoniui ir sunaikins bakterijų kolonijas. Ksilitolis ant pakuotės pažymėtas E967 kodu.

„Ši medžiaga yra naudinga, bet jei mes pažvelgsime į kitus sudedamuosius priedus kaip aspartamas, stiprikliai, jie kelia dantų erozijas, emalio pakitimus, t. y. akivaizdi žala“, – įspėja gydytoja odontologė.

Subalansuotos mitybos akademijos vadovė R. Šilenskienė sako, kad Europos maisto saugos taryba nustačiusi saugias aspartamo dozes: „Leidžiamas saldiklio kiekis nekenksmingas, bet mes nežinome kiek per dieną jo suvalgome. Kadangi jis yra skirtinguose produktuose.“

Aspartamas – 200 kartų saldesnis už cukrų. Saldūs gėrimai, ledai ar jogurtai be cukraus – savo sudėtyje turi šios medžiagos. Gydytoja dietologė E. Kliukaitė-Sidorova atkreipia dėmesį, kad vaikams iki ketverių metų šis saldiklis draustinas.

Nutukimas ir iškreiptas maisto skonis

Gydytoja dietologė tikina, kad kramtantys gumą gali nesitikėti numesti svorio, dažnu atveju – atvirkščiai: „Pastebėta, kad kramtomoji guma didina svorį ir liemens apimtį, gali sukelti nutukimą.“

Anot specialistų, mitas ir tai, kad lieknėti padeda mėtinio skonio guma. Iš tikrųjų mėtinio skonio medžiaga tik iškreipia mūsų suvokimą apie maisto skonį.

Jungtinėse Amerikos Valstijose uždrausti tie gėrimai, kurių sudėtyje yra saldiklio aspartamo. Tokie ribojimai įvesti todėl, nes nuo medžiagos sutrinka dėmesingumas.

„Lakūnams griežtai draudžiama prieš skrydį gerti gaiviųjų gėrimų su aspartamu, kad nesutriktų smegenų veikla, išliktų šviesus protas“, – aiškina specialistė R. Šilenskienė.

Teorijų, kas nutinka nurijus gumą, daug. VU chemijos mokslų daktaras R. Vaitkus atskleidžia, kad tai – kenksminga: „Tai tas pats, kaip atsipjovus gabalą padangos, jį nuryti. Skrandyje ir žarnyne guma nesuyra, tai – svetimkūnis.“

Verta žinoti, kad kramtydami gumą priryjame daug oro, todėl gali pūsti pilvą, užkietėti viduriai. Buvę atvejų, kai būtent dėl gumos kramtymo kenčiama nuo viduriavimo. Nuolat dirginant skrandį gali atsirasti skrandžio opa, sutrikti virkšinimas. Odontologė I. Slovikienė pastebi, kad kramtoma guma daro įtaką ir veido bruožams.

„Kai paaugliai turi priklausomybę gumai, formuojasi platesnis veidas, atsikišęs žandikaulis, tada gali prasidėti problemos ir su dantų padėtimi lanke. Tokiu atveju teks kreiptis į ortodontą.“

Specialistai pataria gumą kramtyti tik tada, jei dantys sveiki. Tačiau nemalonų burnos kvapą gali sukelti ir burnos ertmės ar skrandžio ligos, skysčių trūkumas. VU Filosofijos fakulteto dėstytoja prof. dr. Laima Bulotaitė pasakoja, kad nuolatinis gumos kramtymas ramina: „Žmonės kramtydami gumą atsipalaiduoja, nes jie atlieka tam tikrą veiksmą. Šis procesas pažadina smegenis, žmogus yra budresnis.“

Jei jau kramtyti – tik gumą su kuo mažiau kvapų ir spalvų, pataria specialistai ir ragina pradėti mokytis skaityti etiketes. „Mokykloje, per chemijos pamokas, reikėtų mokyti vaikus, kas parašyta etiketėse ir ką tam tikros raidės reiškia. Dažnai mes nesuprantame, kas parašyta etiketėse“, – kalba specialistė R. Šilenskienė.