Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Mes „nemylime“ savo vaikų, nes įspraudžiame juos į gražiai sutvarkytas „pilis“, o vaikams tokių grožybių nereikia. Jiems reikia natūralios gamtos, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak jo, žmonės fizine veikla užsiima vis rečiau, o nuo to kenčia ne tik sveikata, bet ir smegenų veikla – prastėja atmintis, o nuolatinis persivalgymas tampa smegenų „plonėjimo” priežastimi. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nors gali pasirodyti, kad smegenų veiklą, atmintį, reakciją ir protą geriausiai skatina protinė veiklą, mokslininkų teigimu didžiausią naudą smegenims teikia judėjimas. „Visi žino, kad po fizinių pratimų jaučiasi geriau, bet ne visi žino, kad po to pagerėja atmintis, dėmesio koncentracija, kūrybingumas, netgi tampame protingesni. Taip pat atsinaujina kraujagyslės, didėja energija, tampa lengviau koncentruoti dėmesį, tampame atsparesni stresui ir net protingesni“, – apie fizinio aktyvumo naudą sako A. Unikauskas. Taip pat, priduria jis, užkertame kelią daugybei ligų, ypač neurodegeneracinėms – Alzheimeriui, demencijai ir kitoms. Pagrindinė liauka, kuri atsako už mūsų atmintį, yra hipokampas. Didžiausias jis tampa sulaukus 30-ies, o po to per metus mažėja po 1 proc. Buvo manoma, kad šio mažėjimo sulėtinti neįmanoma, kol Kalifornijos mokslininkai patikrino, kaip hipokampą veikia fiziniai pratimai. „Kasdien 10 minučių intensyvios mankštos mirtingumą nuo įvairių ligų sumažina iki 30 procentų. Mokslininkai sako, kad fizinis aktyvumas – geriausias vaistas nuo 57 ligų“, – tikina A. Unikauskas. Mūsų protėviai judėjo daugiauJis skatina atsigręžti į praeitį – kuomet dabar bėgiojami maratonai, mūsų protėviai bėgiojo tam, kad sumedžiotų maisto ar pabėgtų nuo priešų – tai padidina galimybes išgyventi. Smegenys galvoja, kad sportuodami stengiamės išgyventi ir išskiria daugybę biologinių medžiagų, kurios pagerina darbą ir nuotaiką. „Pažiūrėkime į žmonijos istoriją, kuriai apie milijonas metų. Prieš 10 tūkst. metų žmonės pradėjo užsiimti žemdirbyste, tapo sėslesni. Iki tol pagrindinis išgyvenimo būdas buvo medžioklė ir naujų gyvenimo vietų paieškos. Tai buvo pastovus judėjimas. Smegenys evoliucionavo pastovaus judėjimo sąlygomis, visi biocheminiai procesai prisitaikė judėjimo sąlygomis. Prieš 200 metų prasidėjo industrinis žmonijos laikotarpis, judama buvo dar mažiau, prieš 20–30 metų prasidėjo skaitmeninis amžius, dar labiau atėmęs iš mūsų judėjimą. Smegenys nespėja prisitaikyti per tokį trumpą laiką. Kūnas ir smegenys gyvi, kol judame, o dabar tai darome daug mažiau. Šis pokytis įvyko biologiškai per greitai“, – svarsto profesorius. Judėjimas tiek tada, tiek dabar reiškia atmintį, protą bei mažiau streso, nerimo ir depresijos, sako jis. Protėviai, ieškodami maisto, patirdavo daug naujų dalykų, todėl jų smegenys palaipsniui didino atmintį. „Kai sėdime vienoje vietoje, smegenys supranta, kad nieko naujo nevyksta, jos gali mažinti atminties centrą, jo nereikia. Mūsų smegenys neišvystė sugebėjimo tobulėti nejudant – gaunant informaciją iš išmaniųjų telefonų“, – teigia A. Unikauskas. Iš istorinės, evoliucinės perspektyvos, priduria profesorius, lengviau suprasti, kodėl smegenys gamtos sukonstruotos taip, kad gautų tiek daug privalumo iš fizinio aktyvumo: „Žmonės anksčiau visada jautė kalorijų stygių, o dabar kalorijos tapo beveik nemokamos ir visada po ranka. Energijos kiekis organizme priklauso ne tik nuo to, kiek suvalgome kalorijų, bet ir nuo to, kiek jų sunaudojame. Gulėdami ant sofos neeikvojame kalorijų ir organizmas patenkintas, o smegenys nemato reikalo ieškoti kalorijų.“ Kuo didesnis fizinis aktyvumas – tuo protingesni tampamePrieš dešimtmetį Švedijoje surinktais duomenimis, kuo geresnė žmogaus širdies būklė – geresnis bendras fizinis treniruotumas – tuo didesnis ir intelekto koeficientas, tačiau su tuo nesusijusi jėga (raumenys). Tyrimo išvada – smegenys sutvertos judėjimui, jos dirba geriau, kai judame. A. Unikauskas pabrėžia, kad judėjimas žmogui svarbus nuo vaikystės: „Augdami vaikai labai daug juda, to reikia jų smegenims augti. Mes „nemylime“ savo vaikų, nes įspraudžiame juos į gražiai sutvarkytas „pilis“, o vaikams ne tokių grožybių reikia. Jiems reikia natūralios gamtos: lietaus, žolės, sniego, pūgos, audros, smėlio, medžių, upelio, kalnų, saulės, juodai mėlynų debesų, spiginančio šalčio. Vaikų smegenys daug ką praras, jei vaikas nesušlaps kojų brisdamas per upelį, jei nepaslys ant slidaus tako, jei neįlips į medį, jei plaktuku nepataikys į pirštą.“ Norintiems pradėti daugiau judėti A. Unikauskas pataria tai daryti iš lėto, atsižvelgti į savo amžių ir sveikatos būklę. „Jeigu tai ėjimas, tempas turi būti toks, kad padidėtų pulso dažnis. Maksimalų jums leidžiamą pulso dažnį paskaičiuokite iš 220 atėmę amžių bei iš gauto rezultato atėmę dar trečdalį. Jeigu pulsas ramybėje siekia 110 tvinksiu per minutę, jums reikia ne mankštintis, o kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją“, – įspėja jis. Geriau sportuoti trumpai, bet intensyviaiMokslininkai išsiaiškino, kad trumpi, bet intensyvūs pratimai su poilsio pertraukomis tarp jų duoda daugiau genetinės ir metabolinės naudos nei nepertraukiama mankšta. Pasak profesoriaus, intensyvus, bet trumpas pratimas keičia mūsų DNR, sureguliuoja gliukozės ir insulino lygius kraujyje, skatina augimo hormono gamybą, suaktyvina mitochondrijas. „Nedidelio intensyvumo pratimai neturi didelio poveikio. Tai ypač džiugi žinia neturintiems daug laiko. Viskas, ko jums reikia, yra 10 minučių 3 kartus per savaitę. Vėliau trukmę galima didinti iki 20 minučių. Tiesa, įspėjimas – sergantieji širdies ligomis pradžioje turi pasikonsultuoti su kardiologu“, – sako A. Unikauskas. Iš pradžių, pataria jis, pasirinktą pratimą intensyviai atlikite 15–20 sekundžių, o ilsėkitės 2 minutes. Paskui pratimo ir poilsio intervalą didinkite iki 30 sekundžių mankštos ir 90 sekundžių poilsio. Gerėjant treniruotumui, sako A. Unikauskas, pratimo intensyvumą didinkite. Be to, rezultatai bus dar geresni pratimus derinant su pasivaikščiojimu. „Hipokratas prieš 2500 metų sakė „Geriausias žmogaus vaistas – judėjimas“. Jis tai žinojo be jokių šiuolaikinių tyrimų. Žmonės per paskutinius 150 metų tai pamiršo. Viena to priežasčių gali būti fenomenalus medicinos tobulėjimas. Per šiuos 150 metų atsirado rentgeno spinduliai, antibiotikai, vakcinos, MRT, ultragarsas ir kitos technologijos, o turėtos žinios pasitraukė į antrą planą“, – sako A. Unikauskas. Pasak jo, pagerinti atmintį ir bendrą protinę veiklą taip pat padės geras miegas, įdomi, džiaugsmą teikianti veiklą. Taip pat reikėtų nepersivalgyti: „Smegenys atrofuojasi dėl per didelio kalorijų kiekio, gaunamo su maistu – nuolatinis persivalgymas yra galinga smegenų „plonėjimo” priežastis. Smegenys auga tada, kai skrandis tuščias, o kūnas juda.“ |