Rudens spalvos džiugina ne visus - kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo spalvų aklumo?

Spalvų regėjimo nusilpimas ar aklumas

Sergantys spalvų regėjimo sutrikimu – kaip galima spėti iš pavadinimo – kai kurias spalvas skiria silpniau už kitas. O spalvų aklumo atveju pacientas visai neatpažįsta spalvų.

Gydytojai skiria tris aklumo formas. Žmonės, kurie visai negali matyti spalvų, serga achromazija. Tie, kurie skiria tik vieną spalvą, serga monochromazija.

Šalia jų egzistuoja ir trečioji forma – dichromazija. Ja sergantis žmogus gali matyti įvairias spalvas, bet patiria sunkumų, kai reikia jas atskirti.

Kodėl atsiranda spalvų aklumas?

Dažniausiai dėl to būna kalta genetika. Spalvų aklumas paprastai būna paveldimas. Mūsų akyse veikia įvairūs receptoriai, kurie rūpinasi, kad mes atskirtume spalvas. Nesveikų žmonių akyse šie šviesai jautrūs fotoreceptoriai nefunkcionuoja tinkamai arba visai. Priklausomai nuo to, kokie receptoriai yra neveiklūs, žmogus gali neskirti raudonos, žalios ar mėlynos spalvos.

Ypač dažnai pasitaiko žmonių, kurie neskiria žalios ir raudonos spalvos. Retais visiško spalvų aklumo atvejais žmonės neskiria jokių spalvų ir aplinkoje orientuojasi tik pagal šviesumo ir tamsumo santykius.

Žmonės su stipriu spalvų aklumu negali pasirinkti kai kurių profesijų. Pavyzdžiui, dirbantiems skrydžių bendrovėse ar gaisrinėse privaloma skirti spalvas.

Diagnozė ir gydymas

Kad galėtų diagnozuoti spalvų matymo sutrikimą, okulistas turi atlikti įvairių testų seriją. Pavyzdžiui, jis rodo pacientui korteles su įvairių spalvų skaičiais. Kai pacientas negali atpažinti kai kurių skaičių, įtariamas spalvų matymo sutrikimas.

Tokia diagnozė gali padėti žmogui išmokti gyventi su savo trūkumu, tačiau gydymo metodas įgimtam spalvų aklumui neegzistuoja. Jeigu spalvų matymo sutrikimą sukelia kita liga, tai gydoma pastaroji. Tokiais atvejai žmogus gali pasveikti.

Šaltinis: Blick.ch