Kodėl staigus rūkymo metimas taip pat gali būti žalingas kaip pats rūkymas: žmonės pamiršta, o dažniausiai nė nežino svarbiausio dalyko

Kas nutinka metus rūkyti

Psichologai aiškina, kad vienu ypu atsisakius ilgus metus turėto žalingo įpročio, žmonės linkę tai pakeisti kitu, neva sveikesniu įpročiu, pvz. pradeda intensyviai bėgioti ar gausiai gerti kavą. Toks vienos priklausomybės pakeitimas kita iš psichologinės pusės aiškinamas kaip neišspręstų vidinių problemų maskavimas kita nauja veikla, į kurią neriama stačia galva. Žmogus, pats to nesuvokdamas, vienaip ar kitaip vėl tampa priklausomas, o esminių problemų taip ir nesprendžia.

Kaip teigia klinikinės toksikologijos gydytoja Jūratė Margerienė, staigus rūkymo atsisakymas gali sukelti tiek fizinės, tiek psichologinės abstinencijos požymius, tačiau kiekvienas juos išgyvena skirtingai: „Dažnai tokie pokyčiai nereikalauja jokio gydymo, o kartais tenka skirti ir simptominį ir net specifinį gydymą“, – teigia J. Margerienė. Dažniausi pasitaikantys simptomai, su kuriais susiduria rūkaliai, nusprendę mesti rūkyti – nuovargis, prakaitavimas, seilėtekis, kraujospūdžio ir pulso pokyčiai, galvos svaigimas, nemiga, nerimas, irzlumas, ypač nustojus daryti „rūkymo pertraukėles“, dirglumas, „neramių kojų sindromas”. Apetito padidėjimas taip pat gali būti viena pirmųjų reakcijų nustojus griebtis cigaretės.

Specialistai vis dažniau kalba, kad mesti rūkyti žmogui nepasiūlant alternatyvos, nėra efektyvus būdas atsisakyti ilgamečio įpročio. Vienas iš būdų greičiau išeiti iš užburto rūkymo rato – alternatyvūs tabako gaminiai. Cigaretėse esančios pridėtinės cheminės medžiagos, degimo proceso metu susidarantys dūmai bei smalkės itin neigiamai veikia kvėpavimo takus, plaučius. Todėl pakaitinės nikotino priemonės gali būti pirmas žingsnis rūkymo atsisakymo link: žmogus pirmiausiai sumažina žalą organizmui bei po truputį atpranta nuo įprastų tabako gaminių. Gydytojos teigimu, pakaitinė nikotino terapija kenkia mažiau tuo, kad neturi toksiškų dervų.

Ne visi tampa priklausomais

Vis dėlto, kad ir kokią žalą rūkymas daro organizmui, kaip teigia J. Margerienė, visi žmonės turi skirtingą polinkį į priklausomybes: „Tai priklauso nuo labai daug faktorių, pvz. genetinių: ar šeimoje buvo priklausomų asmenų, ar pats žmogus jau turėjo kokiai nors medžiagai priklausomybę, taip pat svarbus ir amžius, kada pradedama vartoti“, – aiškina specialistė.

Anot jos, kuo anksčiau žmogus įninką į tokį liūną – pradeda vartoti alkoholį ar rūkyti, tuo didesnė rizika vėliau turėti problemų, siekiat žalingo įpročio atsisakyti. Taip pat, kaip teigia specialistė, tokiems asmenims išauga tikimybė pereiti prie kitų medžiagų, pvz. kanabinoidų.

Kaip palengvinti abstinencijos periodą

Metus rūkyti žmogus susiduria su naujais kasdieniais iššūkiais: kuo pakeisti įpročiu tapusias pertraukėles, taip pat ieško susiduria su minėtaisiais fiziniais ir psichologiniais sunkumais. Kad šis laikotarpius būtų lengvesnis, gydytoja siūlo pirmiausia pakeisti elgesio stereotipus: „Svarbu pašalinti ar išsivalyti vietas, kuriose buvo įprasta rūkyti, pvz.: automobilį, balkoną, terasą. Užsiimti kita veikla tuo metu, kai būdavote įpratęs rūkyti, pvz.: keisti rytinės kavos gėrimo laiką ir vietą, po darbo vykti sportuoti, eiti pasivaikščioti, užsiimti kita mėgstama veikla – šokti, piešti, megzti ir t.t.“, – vardija gydytoja.

Vis dėlto, jeigu kovoje su savimi jūs pralaimite ir vėl nenorėdami griebiatės cigaretės, pravartu kreiptis į specialistus, kurie ieškos priežasčių, kodėl vis nepavyksta mesti rūkyti bei pritaikys tinkamiausią būdą ar medikamentus, padėsiančius išsivaduoti iš šio žalingo įpročio.