Gydytoja reumatologė atskleidė, kas sukelia sąnarių ligas ir kokia mityba gali padėti jų išvengti

Nuo sportinių traumų iki uždegiminių ligų

Gydytoja reumatologė J.Eidžiūnienė teigia, kad sąnarių problemas, su kuriomis šiais laikais susiduriama dažniausiai, galima išskirstyti pagal pacientų grupes:

Jauni, aktyviai sportuojantys žmonės. Svorių kilnojimas sporto salėse, ilgų distancijų, maratonų bėgimas ar kitos intensyvios fizinės veiklos, pasak gydytojos, dėl nepakankamo apšilimo, netinkamos fizinės apkrovos, per didelių krūvių, netinkamai naudojamos ar pasirinktos sportinės aprangos sukelia įvairias sąnarių, sausgyslių traumas, raumenų pertempimą.

Vidutinio amžiaus žmonės. Tokie pacientai įprastai susiduria su sąnarių problemomis dėl antrinių priežasčių, tai yra patirtų traumų (disko išvaržos, kryžminių raiščių plyšimo), genetinių veiksnių (sąnario ašies iškrypimo, plokščiapadystės), nutukimo. Tai lemia besiformuojančius arba susiformavusius sąnarių degeneracinius pakitimus (sąnarių artrozes).

Vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausiai į medikus jie kreipiasi dėl degeneracinių galūnių ar peties sąnarių pakitimų, kuriuos lemia amžius.

Sergantys uždegiminėmis sąnarių ligomis. Dažnai diagnozuojami reaktyvūs artritai dėl persirgtų infekcijų ir autoimuninės sąnarių uždegiminės ligos. J.Eidžiūnienės teigimu, nemažai daliai pacientų – ypač po vasaros periodo – išsivysto artritas, sukeltas boreliozės (Laimo ligos).

Ypač kenkia per mažas judėjimas ir antsvoris

Pasak reumatologės, netinkamas gyvenimo būdas ypač prisideda prie sąnarių ligų atsiradimo.

„Pagrindiniai veiksniai, turintys pastebimos neigiamos įtakos sąnarių būklei, yra per mažas judėjimas ir antsvoris, nutukimas. Šiais laikais daugelis žmonių dirba sėdimą darbą, po darbo skuba tiesiai į mašiną, o grįžę namo vėl sėda ant sofos prie televizoriaus ar kompiuterio. Negana to, nesirūpina sveika mityba. Toks dienos režimas itin kenkia kūnui, jo biomechanikai ir atitinkamai sąnariams“, – teigia J.Eidžiūnienė.

Apie optimalų fizinį krūvį

Gydytoja patikina, kad tinkamo fizinio aktyvumo palaikymas nereiškia, kad žmogus turi bėgioti, verstis per galvą – tereikia užtikrinti optimalų kojų, stuburo, pilvo raumenų krūvį.

„Manau, kad svarbiausia yra kasdienis vaikščiojimas. Žmogus per dieną turėtų nueiti bent dešimt tūkstančių žingsnių. Taip pat kasdien reikėtų skirti bent pusvalandį mankštai, kad gerintume raumenų tonusą, mikrocirkuliaciją, o kartu treniruotumėte ir širdies raumenį“, – esminius aspektus išskiria reumatologė.

Ir papildo, kad taip pat naudinga važiuoti dviračiu, slidinėti lygumų slidėmis, plaukioti baseine. „Tai mažiausiai sąnarius traumuojančios sporto rūšys“, – pabrėžia ji.

Be to, anot gydytojos reumatologės, intensyvesniu sportu būtina užsiimti prižiūrint treneriui, asistentui. Kitu atveju, net jei ir bus išvengta traumų sportuojant, sąnarių būklė gali gerokai suprastėti vėlesniame amžiuje.

Papildas nėra vaistas

Pabrėždama antsvorio ir nutukimo neigiamą įtaką sąnariams, gydytoja patikina, kad esant tokioms problemoms būtina rūpintis sveika mityba ir kreiptis į dietologus.

Pasak jos, nors galima rasti daug patarimų apie tai, kad esant sąnarių problemoms reikėtų valgyti daugiau šaltienos ar kitų želatinos turinčių produktų, nereikėtų tuo susigundyti – sąnario kremzlės tokie produktai neatnaujins.

„Be to, dabar taip pat labai populiarus papildų vartojimas norint pagerinti sąnarių būklę, bet papildas vis dėlto yra tik papildas – jei yra problema, reikia vartoti vaistus. Vaistai nuo papildų skiriasi tuo, kad jie yra kliniškai ištirti. Tad nors papilduose esančios veikliosios medžiagos (pvz., gliukozaminas), tikėtina, yra panašios į esančias vaistuose, kiek jos veiksmingos – mokslas kol kas neįrodė“, – nurodo reumatologė.

Savigyda – didelė problema

J.Eidžiūnienė teigia, kad susidūrus su sąnarių skausmais svarbu iškart kreiptis į gydytojus. „Jeigu ilgai nekreipiame dėmesio į problemą, ji tik gilėja. Kitas dalykas, įsisenėjusios ligos gydymas neduos tokių gerų rezultatų, kaip pradėjus jį laiku.

Jeigu pirmiausia nutariate savarankiškai vartoti vaistus nuo skausmo, ir per dvi savaites problema neišsisprendžia, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus“, – pataria gydytoja.

Pasak jos, labai daug žmonių yra apimti savigydos „manijos“, tačiau bandymas gydytis pasiskaičius informacijos internete ar pasitarus su kaimynu gali padaryti papildomos žalos sveikatai.

Apie mitybos įtaką sąnarių ligų prevencijai ir gydymui 15min komentuoja gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė:

– Kiek svarbi mityba sveikai sąnarių būklei?

– Sąnarių ligų pagrindas yra organizme vykstantis lėtinis uždegimas. Jei žmogus turi genetinį polinkį sirgti reumatinėmis, sąnarių ligomis – nevisavertė mityba, produktų, kurie skatina uždegimą, o ne jį slopina, vartojimas gali paskatinti jų atsiradimą.

Nutukimas taip pat yra priežastis sąnarių ligoms vystytis. Koreguojant mitybos įpročius, racioną, ne tik mažinamas svoris, bet ir gaunamas priešuždegiminis efektas.

Tad sveika mityba svarbi, kad užtikrintume adekvatų kūno svorį, gautume reikalingą maistinių medžiagų kiekį, palaikytume sveiką mikrobiotą ir nesudarytume sąlygų uždegimui.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti omega-3 riebiosioms rūgštims, kalciui, magniui, folatams, vitaminui B6, vitaminui D.

– Koks mikrobiotos vaidmuo, kalbant apie sąnarių ligas?

– Nemažai tyrimų teigia, kad mikrobiota turi reikšmės sąnarių būklei. Randama sąsajų tarp tam tikrų bakterijų kamienų ir sąnarių ligų. Todėl gera žarnyno sveikata svarbi įvairiais aspektais, taip pat ir sąnarių ligoms.

Probiotikų ir prebiotikų (geriausia – maisto produktų pavidalu) įtraukimas į racioną būtų labai rekomenduotinas.

– Kokia mityba rekomenduojama sąnarių ligų prevencijai, gydymui?

– Ją galima pavadinti priešuždegimine dieta, kurios principų rekomenduojama laikytis beveik visiems.

Šis mitybos būdas savo racionu yra labai panašus į Viduržemio jūros dietą. Jo pagrindas yra įvairus maistas, vartojant daugiau augalinių produktų, pakankamą kiekį skirtingų spalvų vaisių ir daržovių.

Svarbu riboti sočiųjų ir transriebalų rūgščių vartojimą. Vengti perdirbto, greitojo maisto, riboti raudonos mėsos, riebių pieno produktų, kiaušinių vartojimą. Kaip gyvulinės kilmės baltymų šaltiniai rekomenduojama liesa žuvis, mėsa.

Reikėtų didinti polinesočiųjų omega-3 riebiųjų rūgščių suvartojamą kiekį (pagrindiniai šaltiniai: alyvuogių aliejus, linų sėmenys, sėklos, riešutai, riebi žuvis) ir mažinti omega-6 riebiųjų rūgščių kiekį (daugiausia randama daržovių aliejuose, gyvūniniuose riebaluose).

Taip pat į racioną patariama įtraukti prieskonių, kurie pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, tokių kaip imbieras, karis, ciberžolė, rozmarinas.

Beje, išskiriama, kad, ypač sergant sąnarių ligomis, reikėtų vengti alkaloido solanino (jo yra žaliose bulvėse, svogūnuose).

Laikantis priešuždegiminės dietos atsisakoma baltų miltų, cukraus, atitinkamai didinant viso grūdo produktų vartojimą.

– Minėjote, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam tikroms maistinėms medžiagoms.

– Tyrimai rodo, kad polinesočiosios riebalų rūgštys gali reguliuoti tam tikrų genų, susijusių su uždegiminiu atsaku, ekspresiją. Todėl žuvų taukai vartojami su medikamentais sąnarių ligoms gydyti duoda geresnį terapinį efektą.

Vitamino D trūkumas siejamas su autoimuninių ligų vystymusi, diabetu, išsėtine skleroze, reumatoidiniu artritu. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas reumatoidinio artrito atveju susijęs su didesniu ligos aktyvumu. Todėl logiška tinkamai kompensuoti vitamino D trūkumą.

Pastebėta, kad mineralų (kalcio, magnio) kiekiai organizme mažesni osteoartrito atveju, vyresnio amžiaus žmonėms ar sportininkams patyrus traumas, kai vystosi sąnario kremzlės degeneracija. Tad svarbu atlikti kraujo tyrimus ir atitinkamai kompensuoti šių medžiagų trūkumą.

Be to, yra duomenų, kad sergant kelio sąnario osteoartritu, terapinėmis dozėmis skiriami gliukozamino ir chondroitino papildai gali būti veiksmingi. Vis dėlto papildų skyrimą reikėtų vertinti individualiai.