Neįtikėtina, kaip alkoholis gali pakeisti jūsų DNR: pakeičia ląsteles ir paskatina dar labiau norėti alkoholio

Tai klausimas, kurio greičiausiai niekada nekėlėte, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti ilgalaikius DNR pokyčius, kurie, savo ruožtu, gali dar labiau paskatinti norą gerti.

Minėtas tyrimas neseniai publikuotas žurnale „Alcoholism: Clinical & Experimental Research“.

Šis Rutgerso universiteto ir Jeilio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas galėtų paskatinti naujus ir veiksmingesnius būdus gydyti alkoholio vartojimo sutrikimus ir apsaugoti tuos, kuriems gresia priklausomybė nuo alkoholio.

„Mums, žiūrint į tai, didžiausias dalykas buvo genų pokyčių tvarumas po besaikio alkoholio vartojimo“, – sakė vienas tyrimo autorių Dipakas K. Sarkaras.

Tyrimas

D. K. Sarkaras ir jo komanda įvertino nerūkančių ir saikingai vartojančių alkoholį, vartojančių, bet juo nepiktnaudžiaujančių asmenų, alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų ir alkoholikų kraujo mėginius. Visi jie dalyvavo trijų dienų eksperimente.

Kiekvienas dalyvis kasdien buvo paveikiamas kitokio tipo vaizdine užuomina: neutraliu vaizdu, su alkoholiu susijusius vaizdiniu ar su stresu susijusiu vaizdiniu. Po to tyrimo dalyviams buvo parodyti alaus konteineriai, paskui pasiūlyta atlikti skonio testą, kad būtų užregistruota kiekvieno asmens motyvacija gerti alkoholį.

Kraujo tyrime D. K. Sarkaras siekė patyrinėti du genus, POMC ir PER2, kurie siejami su alkoholio vartojimo elgsena. PER2 veikia organizmo biologinį laikrodį, o POMC reguliuoja reagavimo į stresą sistemą.

Piktnaudžiaujančių alkoholiu ir alkoholikų grupėse abu šie genai buvo stipriai pakeisti DNR metilinimo (tai yra genų modifikavimo procesas). Taip pat užfiksuota sumažėjusi šių genų ekspresija kraujo mėginiuose.

„Gana įdomu matyti didesnį skirtumą pas tuos, kurie intensyviai vartoja alkoholį. Mokslo prasme tai įdomu, nes tai suteikia jausmą „Oho, čia bus kažkas, mes atrinksime ir identifikuosime tuos, kurie turi problemų“, – kalbėjo D. K. Sarkaras. – Mūsų tikslas būtų užkardyti jų būsimą gėrimą. Būtent čia ir yra visas įdomumas. Tai milijonų problema visame pasaulyje.“

Piktnaudžiavimas alkoholiu yra didelė problema

Visiems aišku, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra didelė problema. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai informuoja, kad JAV vienas iš šešių suaugusių asmenų per mėnesį piktnaudžiauja alkoholiu maždaug keturis kartus – vienų išgertuvių metu suvartoja apie septynis gėrimus.

Toks alkoholio vartojimas gali kelti įvairius pavojus sveikatai, pradedant netyčiniais susižalojimais ir didesne lytiniu kelių plintančių ligų rizika, ir baigiant atminties ir mokymosi problemomis.

Be to, tai daug kainuoja. Piktnaudžiavimas alkoholiu 2010 metais JAV kainavo 249 milijardus dolerių: krenta darbo našumas, išauga sveikatos priežiūros sąskaitos ir panašiai.

Vis dėlto, Klivlando klinikos Genomo medicinos instituto doktorantė Angela Ting teigia, kad toks tyrimas yra hipotetinio lygmens ir dar reiktų daug ką ištirti.

„Labai svarbu paaiškinti, kad šis tyrimas nagrinėja alkoholio vartojimą ir su juo susijusį elgesį „epigeninių“ pokyčių atžvilgiu. Čia nekalbama apie ką nors, kas susiję su genetine rizika ar genetiniais pokyčiais, – rašė A. Ting „Healthline“. – Nors ir intriguojantis, tačiau tai labai preliminarus tyrimas su labai ribota apimtimi. Jis atitinka kitus pranešimus, kurie rodo, kad alkoholio vartojimas gali modifikuoti genų ekspresiją per epigeninių mechanizmų, įskaitant DNR metilinimą, aktyvumą.“

Viltis ateičiai

D. K. Sarkaras pripažįsta, kad šis tyrimas vis dar yra pradiniame etape, tačiau jo rezultatai teikia vilčių.

„Žvelgiant į priekį, tai, ką norėsime išsiaiškinti, yra tai, ar geno metilinimas, kurį nustatėme, yra ryškus ir ilgalaikis. Tam vis dar reikia daugiau tyrimų, – kalbėjo D. K. Sarkaras. – Mes norėtume ištirti, ar šie pokyčiai gali būti panaikinti ir sugrįžti iki normos.

Mes jau gerokai pasistūmėjome tikslo link, bet jeigu gpavyktų tai pasiekti, galėtume iš tiesų stipriai padėti mūsų visuomenei.“