Didžiausias istorijoje atliktas tyrimas atskleidė koks yra ryšys tarp skiepų ir autizmo

Kaip skelbia britų dienraštis „The Daily Telegraph“, danų mokslininkai nustatė, kad nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės paskiepytiems vaikams yra 7 proc. mažesnė tikimybė išsivystyti autizmui (lyginant su neskiepytais vaikais).

Nors mokslininkai perspėja, kad jų tyrimas nėra pakankamas apsauginio poveikio įrodymas, jie pabrėžia, kad mokslui dabar visiškai aišku: nėra jokio ryšio tarp skiepų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės ir autizmo.

„Skiepai nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės nėra siejami su autizmu. Galiu pasakyti, kad tai yra labai stiprūs įrodymai, kad nėra jokio ryšio, – sakė tyrimui vadovavęs Kopenhagoje veikiančio „Statens Serum“ instituto mokslų daktaras Andersas Peteris Hviidas. – Manau, kad visiškai suprantama, kad kai kurie tėvai nerimauja ir nuogąstauja, ypač atsižvelgiant į prieš skiepus nukreiptas istorijas, kurių apstu internete. Tačiau mokslas yra aiškus: nėra jokio ryšio.“

Nerimą dėl minėtos vakcinos ir autizmo visame pasaulyje sukėlė 1998 metais medicinos žurnale „The Lacet“ gydytojo Andrew Wakefieldo paskelbtas mokslinis darbas, kuriame teigta, kad yra ryšys tarp minėtos vakcinos ir autizmo.

Masinės psichozės piko metu nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės nebuvo skiepijamas kas penktas vaikas. Vėliau minėtas mokslinis darbas buvo pašalintas, o gydytojas A. Wakefieldas buvo nušalintas nuo pareigų nustačius, kad jo mokslinis darbas buvo suklastotas.

Statistika rodo, kad Didžiojoje Britanijoje pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo susirgimo tymais atvejų. Jei per visus 2017 metus buvo užfiksuoti tik 259 tokie atvejai, tai praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais tokių atvejų jau buvo 913. Dažniausiai susirgo paaugliai ar jauni suaugusieji, kurie vaikystėje nebuvo skiepyti nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės.

Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos (NHS) vadovas seras Simonas Stevensas perspėjo, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose paskatino trigubą tymų atvejų skaičius padidėjimą. Medikas pabrėžė, kad savo vaikų neskiepijantys tėvai elgiasi neatsakingai, ir pridūrė, kad toks elgesys prilygtų savo vaikų nemokymui pasižiūrėti į kairę ir dešinę prieš einant per gatvę.

Minėto danų mokslininkų atlikto tyrimo metu 1999–2010 metais buvo stebimas 657 tūkst. 461 asmuo, siekiant nustatyti galimą ryšį tarp skiepų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės ir autizmo. Tyrimo metu autizmas buvo diagnozuotas 6 tūkst. 517 vaikų, o tai sudarytų mažiau nei 1 proc. Autizmo išsivystymo rizika neskiepytiems asmenims buvo šiek tiek didesnė.

Taip pat nustatyta, kad vaikams iš šeimų, kuriose jau būta autizmo atvejų, nebuvo didesnės rizikos jam išsivystyti. Taip pat nepastebėta ir jokių geografinių ryšių, galinčių pagrįsti skiepų ir autizmo ryšį.

„Šio tyrimo rezultatai turėtų nuraminti tėvus, svarstančius, ar skiepyti savo vaikus, – komentuodama tyrimo rezultatus sakė Londono universitetinio koledžo „Great Ormond Street“ vaikų sveikatos instituto vaikų sveikatos profesorė Helen Bedford. – Sprendimas dėl skiepų yra labai svarbus, ir aš primygtinai rekomenduočiau tėvams, turintiems klausimų ar nuogąstavimų dėl skiepų, pasitarti su savo šeimos gydytoju, o ne remtis tuo, ką perskaitė internete ar socialiniuose tinkluose. Tokia informacija yra nereguliuojama ir dažnai neteisinga.“

„Manau, kad bet koks tyrimas, paneigiantis klaidingą sąsają tarp skiepų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės ir autizmo, yra naudingas, ypač atsižvelgiant į prieš skiepus nukreiptas kampanijas ir mažėjantį skiepijimosi mastą, – sakė Kardifo universiteto infekcinių lygų specialistas mokslų daktaras Andrew Freemanas. – Tai yra didelio masto retrospektyvinis atvejo ir kontrolės tyrimas. Jo privalumas yra tas, kad tirtas didelis skaičius vaikų, kuriems diagnozuotas autizmas, lyginant nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės skiepytus ir neskiepytus vaikus.“

„Šio tyrimo metu taip pat analizuotos specifinės padidintos rizikos grupės, susijusios su autizmo išsivystymu (kitiems vaikams šeimoje diagnozuotas autizmas, mažesnis gimimo svoris, vyresnis tėvas ar motina, rūkymas nėštumo metu ir t.t.), ir vėl nebuvo nustatyta jokia padidinta rizika, susijusi su skiepais nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, šiose grupėse“, – sakė mokslų daktaras A. Freemanas.

Šis naujausias tyrimas buvo aprašytas žurnale „Annals of Internal Medicine“.

Skandalas dėl skiepų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės

1998 metais autoritetingas ir gerbiamas medicinos žurnalas „The Lancet“ paskelbė nedidelio tyrimo, kuriame dalyvavo 12 vaikų, rezultatus. Tyrimo išvadose teigta, kad egzistuoja ryšys tarp kombinuotos vakcinos nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės ir vaikų autizmo bei kolito.

Šios mokslininkų komandos vadovas Andrew Wakefieldas aktyviai reklamavo savo tyrimą žiniasklaidoje. 2002 metais tymų, raudonukės ir kiaulytės skiepai tapo pagrindine moksline tema: visuomenės pasitikėjimui vakcina buvo suduotas stiprus smūgis, krito vakcinavimo apimtys.

Sunerimusios dėl minėtos vakcinos saugumo, tokios organizacijos kaip britų NHS, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai bei „Cochrane Library“, atliko didelio masto epidemiologinių tyrimų, parodžiusiais, kad kai kuriais atvejais po paskiepijimo vakcina nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės pastebėtas tam tikras šalutinis poveikis, pavyzdžiui, odos bėrimai ir sąnarių skausmas, tačiau mokslininkams nepavyko atkartoti A. Wakefieldo tyrimo rezultatų.

2004 metais laikraščio „The Sunday Times“ žurnalistas Brianas Deeras atskleidė, kad, likus dvejiems metams iki A. Wakefieldo tyrimo išvadų paskelbimo, jį pasamdė advokatai iš Didžiosios Britanijos teisinės pagalbos fondo, kurie tikėjosi įrodyti, jog vakcina yra kenksminga vaikams. Dėl šio nedeklaruoto interesų konflikto „The Lancet“ iš pradžių pašalino dalį A. Wakefieldo tyrimo, o 2010 metais jis buvo visiškai pašalintas po kaltinimų, kad tyrimo duomenys buvo falsifikuoti.

Tuo pat metu Didžiosios Britanijos bendrosios medicinos taryba pripažino A. Wakefieldą kaltu dėl rimto profesinio nusižengimo, bereikalingų invazinių vaikams atliktų tyrimų ir daugybinių nedeklaruotų interesų konfliktų. Jis buvo pašalintas iš medikų registro.

Mokslininkai šiuo metu sutaria, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp skiepų nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės ir autizmo.