Ar žinojote, kad mūsų žemyne tik Lietuva ir Danija yra visiškai aprūpintos požeminiu gėlu vandeniu: kiek ir kokio vandens geriame, kokia riba yra saugi ir kokie yra tikrieji ištekliai

Žiūrint pastarųjų dešimties metų duomenis, matosi tendencija, jog kasdien geriančių vandenį iš butelių gyventojų dalis praktiškai nesikeičia, kaip ir visai negerančiųjų mineralinio ar geriamojo vandens iš butelių.

„Tarp vartojančių mineralinį vandenį arba vandenį iš butelių, 38 proc. yra reguliarūs vartotojai – tai yra geria tokį vandenį ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę“, – sakė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė Justina Dundulytė.

Dabar parduotuvėse galima nusipirkti daugiau nei 10 pavadinimų mineralinio vandens. Pernai, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, daugiausia išgauta „Neptūno“ – apie 28 proc. viso išgauto mineralinio vandens. Antroje vietoje – „Rasa Light”, apie 27 proc, trečioje – „Akvilė“, apie 11 proc. viso išgauto mineralinio vandens.

Kas antras geria vandenį iš čiaupo

Analizuojant, kiek žmonių vartoja vandenį iš čiaupo – tokių žmonių Lietuvoje, paskutiniojo Eurobarometro duomenimis*, yra apie 52 proc. Tyrimas rodo, kad vandenį iš čiaupo mažiau linkę rinktis žmonės, kurie mano, kad vandens užterštumo problema yra didesnė (47 proc. vs 54 proc.).

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės, Lietuva gali didžiuotis tuo, kad yra viena iš nedaugelio valstybių, visiškai aprūpintų požeminiu gėlu vandeniu, ir vanduo yra aukštos kokybės.

„Lietuva turi labai daug ir geros kokybės vandens, mes suvartojame vos apie dešimtadalį mūsų išžvalgytų atsinaujinančių gėlo vandens išteklių. Tačiau labai svarbu, kad žemės ūkis, žmogaus veikla neužterštų šio mūsų turto ir išlaikytume aukštą vandens kokybę“, – sakė R. Radienė.

Pasak jos, mineralinio vandens išgavimas per pastaruosius metus padidėjo apie 16 proc., tuo tarpu gėlo vandens šiek tiek mažėjo. „Tai galėjo lemti ir produkto eksportavimas, taip pat populiarėjantis sveikatinimo turizmas. Gėlo vandens suvartojimo mažėjimą galėjo lemti ir taupesnis vartojimas“, – sakė ekspertė.

Suvartojame apie 10 proc. atsinaujinančių vandens išteklių

Lietuvoje iš žemės gelmių galima saugiai išgauti apie 3,7 mln. kubinių metrų per parą. Lietuvoje šiuo metu sunaudojama apie 332 tūkst. kubinių metrų per parą gėlo vandens ir 478 kubinius metrus mineralinio vandens. – tai yra 10 proc. visų išžvalgytų požeminio gėlo vandens išteklių.

Lietuva yra viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje; mūsų žemyne tik Lietuva ir Danija yra visiškai aprūpintos požeminiu gėlu vandeniu. Požeminio geriamojo vandens ištekliai sudaro žymią Lietuvos nacionalinio turto dalį.