Kodėl probiotikai yra tokie svarbūs? Kaip gauti natūraliais būdais ir 13 susirgimų, kada jie tikrai pagelbės

Vartoti probiotikus – tai nereiškia skubėti į vaistinę pirkti kapsulių. DELFI anksčiau publikavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Mikrobiologijos mokslo laboratorijos vedėjos, vyr. mokslo darbuotojos habil. dr. Joanos Šalomskienės patarimus: į savo mitybą užtenka įtraukti fermentuotus (raugintus) produktus.

Fermentuoti maisto produktai suteikia žarnynui gerųjų bakterijų (probiotikų). Valgykite raugintus kopūstus, agurkus, gerkite kefyrą, termiškai neapdorotą jogurtą ir kt. Šiuose maisto produktuose yra daug prebiotikų (maistinių skaidulų).

Galbūt ateityje gebėsime analizuoti mūsų mikrobiomą, išsiaiškinti, ko trūksta, ir kryptingai papildyti atsargas specialiai pritaikytais probiotikais, tačiau šiuo metu svarbiausių bakterijų repopuliacijos metodai dar labai nebrandūs, ir daugelis mūsų žinių yra įgytos bandymų ir klaidų metodu ar tiesiog atsitiktinai.

Šiame skyriuje papasakosiu viską, ką jau žinome, įskaitant ir tai, kokios būklės geriausiai reaguoja į probiotikus, kokie jų apribojimai ir pavojai, kaip pasirinkti probiotikus ir kokia rinkoje esančių padermių nauda. Taip pat aptarsiu keletą naujų papildų ir vaistažolių preparatų, kurie palankiai veikia mūsų mikrobiomą. Tikiuosi, kad ši informacija bus naudinga jūsų kelionėje mikrobiomo optimizavimo ir geresnės sveikatos link.

Kaip probiotikai pagerina sveikatą?

Probiotikai šimtmečius naudojami gydymo tikslais. Romėnai skatino vartoti raugintą žalią pieną kaip priešnuodį sergant žarnyno infekcijomis, o dvidešimtojo amžiaus pradžioje rusų mokslininkas Ilja Mečnikovas skatino vartoti probiotikus po to, kai pastebėjo, jog bulgarai, vartojantys daug fermentuotų produktų, gyvena ilgiau. Mes iki šiol nežinome visų būdų, kokie probiotikai gali pagerinti sveikatą, tačiau kai kurie žinomi mechanizmai susiję su:

• Patogenų slopinimu;
• Imuninės sistemos stimuliavimu;
• Uždegimo mažinimu;
• Toksinų destrukcija;
• Svarbiausių vitaminų gamyba;
• Žarnyno gleivinės / epitelio barjero vientisumo pagerinimu.

Indikacijos vartoti probiotikus

Vartoti probiotikus tapo taip pat populiaru, kaip gerti vitaminus – ir kaip daugeliui žmonių, lygiai taip pat neveiksminga.

Galima užsidirbti milžiniškus pinigus įtikinėjant žmonės, kad jiems kur kas geriau gyventi su probiotikais negu be jų. Prieš pradedant tai daryti, svarbu žinoti, ar yra kokių nors duomenų, leidžiančių manyti, jog probiotikai gali padėti sergant ta liga, kurią bandote gydyti, ar geriau savo resursus skirti veiksmingesniems gydymo būdams. Galima numanyti, kad sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, su antibiotikais sukeltu viduriavimu, žarnyno bakterijų pakeitimas gali būti naudingas.

Tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad probiotikai gali būti svarbūs gydant įvairiausias ir, atrodytų, nesusijusias būkles, nuo nerimo ir depresijos iki padidėjusio cholesterolio kiekio ir nuovargio.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ leidžia daryti prielaidą, kad probiotinės bakterijos gali gebėti pakeisti neurocheminius procesus smegenyse ir gydyti su nerimu ir depresija susijusius sutrikimus. Šie teiginiai atitinka turimus duomenis, kad sterilioms pelėms nerimą galima indukuoti perkeliant joms bakterijų iš sergančių nerimu pelių. Amerikos širdies asociacijos (American Heart Associaction) konferencijoje pristatytame tyrime buvo aprašyta Lactobacillus padermė, kurią paskyrus sumažėja MTL arba „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, taip pat ir kitos Lactobacillus padermės, užkertančios kelią Listeria infekcijai. Korko universiteto, Airijoje, mokslininkai paskelbė, kad Bifidobacterium, naudinga gydant dirgliosios žarnos sindromą, taip pat gali atnešti naudos pacientams, sergantiems žvyneline ir lėtinio nuovargio sindromu.

Būklės, kurių gydymas probiotikais yra veiksmingas:

• Spuogai
• Su antibiotikais susijęs viduriavimas
• Bakterinė vaginozė (BV)
• Clostridium difficile (C. diff)
• Disbiozė
• Infekcinis viduriavimas
• Uždegim inė žarnyno liga (UŽL)
• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
• Pralaidus žarnynas
• Prienosinių ančių infekcija
• Keliautojų viduriavimas
• Šlapimo takų infekcijos (ŠTL)

Mielių grybelių infekcijos Būklės, kurių gydymas probiotikais gali būti veiksmingas:

• Alergijos
• Nerimas / depresija
• Autizmas
• Autoimuninės ligos
• Lėtinio nuovargio sindromas
• Širdies ligos

Nutukimas Vis dar nepakanka duomenų, kad būtų galima rekomenduoti probiotikus gydant visus minėtus sutrikimus, tačiau artimoje ateityje turėtume pamatyti daugiau galimybių pritaikyti specifines bakterijų padermes ligoms gydyti.

Daugiau – skaitykite gastroenterologės Robynne Chutkan knygoje „Naujas būdas stiprinti sveikatą. Mikrobų nauda superšvaros amžiuje".