Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Reguliarų kepinto ir gruzdinto maisto vartojimą žurnale „The BMJ“ aprašytą turimą atlikę JAV mokslininkai linkę sieti su didesne mirties nuo bet kokios priežasties, įskaitant širdies veiklos sutrikimus, rizika. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Mokslininkai nustatė ryšį tarp tokių gaminių kaip gruzdinta vištiena, žuvis bei įvairios jūros gėrybės ir padidėjusios mirties nuo širdies ligos rizikos. Tai, esą, ypač būdinga 50–65 metų moterims, rašoma interneto svetainėje „ScienceDaily“. Remiantis pateiktomis išvadomis, sumažinus gruzdintų produktų, ypač vištienos, žuvies ir jūros gėrybių, vartojimą, tikrai sulauktume teigiamų visuomenės sveikatos pokyčių. Net trečdalis Šiaurės Amerikoje gyvenančių suaugusiųjų kasdien vartoja greitąjį maistą, o kad gausios gruzdinto maisto porcijos didina 2 tipo diabeto ir širdies ligų riziką, buvo šnekėta ne kartą. Įrodymų, patvirtinančių gruzdinto maisto sąsajas su ankstyva mirtimi, kol kas pateikta nepakankamai, todėl tvirtinimas apie egzistuojantį priežasties ir pasekmės ryšį ir toliau vertinamas kaip diskutuotinas. Siekdami dar labiau pasigilinti į problemos rimtumą, JAV mokslininkai pamėgino išsiaiškinti, ar egzistuoja koks nors ryšis tarp polinkio vartoti gruzdintą maistą ir kokios nors priežasties, ypač – širdies ligos arba vėžio, sukeltos mirties. Atliekant analizę ir vertinant mitybos ypatumų poveikį buvo panaudoti anketomis surinkti duomenys. Anketas buvo pateikusios 106 966 moterys, kurių amžius – 50–79 metai. Tos moterys – 1993–1998 metais vykdytos iniciatyvos „Women's Health Initiative“ dalyvės. Visų jų stebėjimas buvo tęsiamas iki 2017 m. vasario. Stebėjimo laikotarpiu buvo konstatuotos 31 588 mirtys. 9 320 atvejų mirtis sukėlė kokie nors širdies veiklos sutrikimai, 8 358 – vėžys, o 13 880 – kitos priežastys. Mokslininkai aiškinosi, kokio dydžio dalį moterų racione sudaro įvairus gruzdintas maistas, įskaitant gruzdintą vištieną, žuvį, sumuštinius su žuvimi, gruzdintas jūros gėrybes (krevetes ir austres), taip pat kitus gruzdintus produktus – bulvytes, tortilijos traškučius ir takus. Atsižvelgę į tokius įtakos galinčius turėti veiksnius kaip gyvenimo būdas, bendra vartojamo maisto kokybė, išsilavinimas ir pajamos, mokslininkai nustatė, kad reguliarus gruzdintų gaminių vartojimas yra susijęs su didesne bet kokios priežasties, o ypač – širdies ligos, sukeltos mirties rizika. Moterys, kasdien suvartodavusios bent po vieną porciją tokio maisto, esą, patenka į 8 proc. didesnės rizikos grupę, palyginti su tomis, kurios gruzdinto maisto nevalgydavo. Ne mažiau kaip viena porcija gruzdintos vištienos per dieną mirties nuo bet kokios priežasties riziką, esą, padidina 13 proc., o mirties nuo širdies ligos – 12 proc. Atitinkamai ne mažiau kaip viena porcija gruzdintos žuvies arba jūros gėrybių per dieną mirties nuo bet kokios priežasties riziką padidina 7 proc., o mirties nuo širdies ligos – 13 proc. Kad kokią nors įtaką gruzdintas maistas turi mirties nuo vėžio atvejais, įrodyti nepavyko. Dažniau gruzdintą maistą vartodavusios moterys, kaip paaiškėjo, buvo jaunesnės, ne baltųjų rasės, prasčiau išsilavinusios ir gaunančios žemesnes pajamas. Taip pat nustatyta, kad tarp jų daugiau rūkalių, mažiau fiziškai aktyvių ir apskritai prasčiau besimaitinančių moterų. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tai tik stebimasis tyrimas, be to, jį atliekant buvo apibendrinti vien JAV gyventojų duomenys, todėl apie bendresnio pobūdžio išvadas kalbėti dar anksti. Nustatant mirties priežastį niekada negalima atmesti ir neidentifikuojamo sukėlėjo egzistavimo galimybės, todėl griežtos išvados praktiškai neįmanomos. Vis dėlto verta užsiminti apie didelę studijos imtį ir įvairovę, taip pat dar kartą priminti, kad mokslininkai identifikavo mirtinas širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantį veiksnį, kurio poveikį galima koreguoti keičiant gyvenimo būdą. „Sumažinus gruzdintų produktų, ypač vištienos ir žuvies, vartojimą, pavyks sulaukti klinikiniu požiūriu reikšmingų rezultatų, darančių poveikį visuomenės sveikatai“, – teigiama tyrimo išvadose. |