VU mokslininkė aiškina, kodėl tymai užplūdo Vilnių ir kokios negeros tendencijos aiškėja

Ne vienam gali kilti klausimas, kodėl tymai taip sparčiai plinta didžiausiuose Lietuvos miestuose – iš pradžių Kaune, o dabar jau ir Vilniuje. Atsakymo į šį klausimą VU GMC vyriausioji mokslo darbuotoja prof. A. Žvirblienė pataria ieškoti statistikoje.

„Visuomenei saugu, kai paskiepyta apie 95 proc. visų šalies gyventojų. Augantis susirgimų skaičius Vilniuje rodo pagrindinę tymų plitimo priežastį – Vilniuje, kaip ir Kaune, nėra pakankamai tymams atsparių žmonių“, – teigia ji. – Dar prisideda didelis gyventojų tankumas sostinėje, štai ir turime susirgimų skaičiaus šuolį“.

Pasak mokslininkės, nesant pakankamų skiepijimo apimčių liga sparčiai plinta, ypač dideliuose miestuose, nes tymų virusas labai lakus – neturint jam atsparumo, po kontakto su sergančiuoju yra labai didelė tikimybė užsikrėsti.

„Negalima kaltinti visų nepasiskiepijusiųjų – dalis žmonių vaikystėje buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze, kai kuriems, gavusiems pilną skiepijimo dozę galbūt metams bėgant išnyko atsparumas, tačiau labiausiai liūdna kalbant apie tuos tautiečius, kurie patikėjo įvairiais gandais apie skiepus ir savo valia nesiskiepijo ar neskiepijo savo vaikų“, – sakė A. Žvirblienė.

Mokslininkė įsitikinusi, kad skiepai nėra vien tik asmens apsisprendimas. „Keista klausytis kai kurių politikų, tymus vadinančių nereikšminga liga. Paklauskite tymais sirgusius vaikus slaugiusių mamų pasakojimų, tada suprasite – tai liga ar tik „ligutė“. Tymai pavojingi ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nes ši liga labai susilpnina žmogaus imunitetą“, – neatsakingais politikų pareiškimais piktinosi A. Žvirblienė. – Ne mažiau neatsakingas požiūris ir tų, kurie skelbia, jog skiepai – jų asmeninis apsisprendimas. Taip būtų galima sakyti, jei kiekvienas gyventume atsiskyrę, nekontaktuodami su aplinkiniais. Tačiau jei nepasiskiepijęs žmogus suserga kolektyve, jis gali užkrėsti ne tik suaugusius kolegas, tačiau ir jo aplinkoje esančius kūdikius, kurie dar negali gauti skiepų dozės ar nėščias moteris“.

Prof. A. Žvirblienės nuomone, į tokius ligų protrūkius turi reaguoti ne tik medikai, bet ir aukščiausi politikai. „Šiemet JAV užfiksavus tymų protrūkį, netgi šios šalies prezidentas ragina skiepytis savo piliečius. Manau, Lietuvoje turi būti aktyviau skatinama skiepytis nuo užkrečiamųjų ligų, sklaidomi su skiepais susiję mitai, žmonėms paaiškinamos šių ligų pasekmės. Priešingu atveju Lietuvoje sulauksime ne tik tymų, bet ir kitų, jau užmarštin nuėjusių ligų protrūkio“, – situaciją apžvelgė prof. A. Žvirblienė.