Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Štai jums iššūkis: paimkite citriną, nulupkite ją ir pabandykite visą suvalgyti nė kiek nesusiraukę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ar pavyks? Ne, tikriausiai tai neįmanoma. Bet iš kur ta kumščio dydžio vaisiaus galia judinti jūsų veido raumenis be jūsų valios? Mokslininkai iki šiol nėra visiškai tikri, tačiau labai panašu, kad atsakymas yra iš trijų dalių: baltymų, vitamino C ir tropinių vaisių gausos, kuria maitinosi mūsų protėviai, kuomet dar laipiojo medžiais, rašo „Science Alert“. Skonis, kurį pažįstame kaip „rūgštumą“, yra tiesiogiai susijęs su cheminėmis rūgštinėmis savybėmis. Arba, jeigu kalbėtume moksiškais chemijos terminais, rūgštumas yra jūsų liežuvio skonio svogūnėlių pranešimas smegenims, kad aplink juos yra gausu laisvų protonų. Žinoma, patys protonai nėra rūgštūs. Mūsų organizmai tiesiog evoliucijos eigoje išmoko vertinti juos kaip rūgščius. Tam, kad išgyventų, žmonės privalėjo savo mitybą papildyti askorbo rūgštimi (vitaminu C). Jis yra būtinas tam, kad normaliai veiktų mūrų organizmo ląstelės ir audiniai. Esant askorbo rūgšties trūkumui žmonės suserga skorbutu, kuris gali būti mirtinas. Keista tai, kad daugelis sutvėrimų sugeba pasigaminti savo vitamino C. Bet ne žmonės. Maždaug prieš 61 mln. metų genai, kurie žinduolių roganizmuose kodavo vitamino C gamybą atliekančius baltymus, mutavo – tokias išvadas pateikė 2011 m. žurnale „Genetica“ publikuotas straipsnis. Bet tuomet prasimanyti vitamino C buvo taip paprasta, kad nebuvo jokio evoliucinio spaudimo tą geną susigrąžinti tiesiog nebuvo. „Praradome gebėjimą pasigaminti vitaminą C, nes visuomet gaudavome jo su maistu. Valgydavome tiek daug vaisių, kad jo niekada netrūkdavo“, - sakė Rutgerso universiteto (JAV) Mitybos mokslų fakulteto profesorius Paulas Breslinas. Nors „rūgštumas“ paprastai nėra suvokiamas kaip pats patraukliausias skonis, tinkamame kontekste žmonės šiuo skonio pojūčiu mėgaujasi. Pavyzdžiui, obuoliai ir apelsinai yra saldžiarūgščiai – tai yra labai patrauklus skonių balansas, kartu parodantis, kuo mėgo maitintis mūsų protėviai ir kaip mes gaudavome vitaminą C. Be to, rūgštumas gali būti fermentacijos ženklas. O fermentacija yra procesas, lydėjęs žmones visos evoliucijos eigoje. Bet jeigu rūgštus maistas gali būti skanus ir neabejotinai yra naudingas, tai dėl ko taip raukomės nuo citrinos? „Veido suraukimas yra savotiškas atmetimo atsakas arba sau bei aplinkiniams parodomas atsako signalas“, - sakė P.Breslinas. Mokslininkai svarstė, ką tas signalas turėtų reikšti, tačiau užtikrintai atsakyti dar negali. „Dauguma mūsų valgomų vaisių nėra ypatingai rūgštūs. Žmonės sąmoningai nesistengia krimsti citrinų“, - sakė P.Breslinas. Bent jau dauguma nesistengia. O tie, kurie stengiasi, niekada nesirgs skorbutu. |