Naujas atradimas gali padėti sukurti vaistą nuo sunkiausiai išgydomų vėžio formų

Remiantis naujo tyrimo duomenimis, vėžinės ląstelės siunčia signalą „nerykite manęs“, kad sustabdytų imuninės sistemos puolimą.

Paprastai vėžinės ląstelės būna apsuptos imuninės sistemos ląstelių, tačiau mokslininkai nustatė, kad ant kai kurių vėžinių ląstelių paviršiaus esantys baltymai „atbaido“ imuninės sistemos ląsteles.

Tokiu būdu apsaugomos sveikos ląstelės, tačiau dabar Kalifornijos valstijoje esančio Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos tyrėjai atrado, kad vėžinės ląstelės naudoja tokius pačius signalus slėptis nuo mūsų imuninės sistemos.

Jie išsiaiškino, kad naujas signalas „nerykite manęs“ sklinda iš baltymo, vadinamo CD24. Šis atradimas gali padėti sukurti vaistą nuo sunkiai išgydomų kiaušidžių vėžio ir krūties vėžio formų, kuriomis Jungtinėje Karalystėje kasmet suserga tūkstančiai moterų.

Užblokavę CD24 signalą pelių, užkrėstų žmogaus vėžiu, organizme, tyrėjai pastebėjo, kad imuninės sistemos ląstelės, vadinamos makrofagais, pradėjo pulti vėžines ląsteles.

Dėl imuninės sistemos ląstelių poveikio sulėtėjo auglių augimas ir pailgėjo pelių išgyvenamumo trukmė. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature“.

To paties universiteto mokslininkai anksčiau nustatė, kad vėžinės ląstelės naudoja ir kitus baltymus apsisaugoti nuo imuninės sistemos ląstelių. Antikūnai, blokuojantys baltymą CD47, šiuo metu tiriami klinikiniuose tyrimuose.

„Gydydami vėžį naudodami antikūnus, blokuojančius CD24, galime pašalinti šiuos „šarvus“ ir leisti makrofagams veiksmingai ir efektyviai sunaikinti vėžines ląsteles“, – sakė pagrindinė naujausio tyrimo autorė doktorantūros studentė Amira Barkal.

„Reikia atlikti daugiau tyrimų, norint nustatyti, kuriems pacientams labiausiai pravers CD24 blokavimas. Kiaušidžių vėžys ir krūties vėžys yra dvi mirtiniausios moterų ligos. Be to, abi vėžio formos yra labai agresyvios, jas nepaprastai sunku išgydyti ligoninėje. Džiaugiamės, kad šis atradimas suteikė galimybę sukurti naują strategiją gydyti ir galbūt išgydyti kiaušidžių vėžį ir krūties vėžį.“

Kitas tyrimo autorius Irvingas Weissmanas, patologijos ir vystymosi biologijos profesorius bei Stanfordo kamieninių ląstelių biologijos ir regeneracinės medicinos instituto vadovas, pridūrė: „Išsiaiškinus, kad ne visų pacientų organizmas reagavo į CD47 blokuojančius antikūnus, atsirado puiki proga Stanforde patikrinti, ar nereaguojančios ląstelės kartais neturi alternatyvių „nerykite manęs“ signalų.“

Mokslininkų komanda pradėjo ieškoti baltymų, kurių daugiau gamina vėžinės nei sveikos ląstelės, ir aptiko didelį kiekį baltymo CD24.

Kai jie laboratorijoje sumaišė mišrias vėžines ląsteles su makrofagais ir užblokavo signalą, imuninės sistemos ląstelės pradėjo „ryti vėžines ląsteles, tarytum užėjusios į restoraną su švedišku stalu“.

A. Barkal pridūrė: „Ištyrę makrofagus po baltymo CD24 blokavimo procedūros, pamatėme, kad kai kuriuose iš jų pilna vėžinių ląstelių“.

Tyrėjai ypač nudžiugo aptikę, kad signalų blokavimo metodas itin pasiteisino kiaušidžių vėžio ir trigubai neigiamo krūties vėžio (šias vėžio formas labai sunku išgydyti) atžvilgiu. Jie mano, kad CD24 yra šių vėžio formų „dominuojantis įgimtas imuninio atsako kontrolės punktas“.

Paramos ir labdaros fondo „Target Ovarian Cancer“, globojančio kiaušidžių vėžiu sergančias moteris, viešųjų ryšių direktorė Rebecca Rennison sakė: „Būtina rasti veiksmingesnį kiaušidžių vėžio gydymo būdą, norint efektyviai kovoti su šia siaubinga liga. Gydant kitas vėžio rūšis, imunoterapija davė fantastiškų rezultatų, tačiau kol kas ji nėra veiksminga kiaušidžių vėžio atveju. Šiandien paskelbta naujiena teikia daug žadančių vilčių; jei ją patvirtins tolesni tyrimai, galėsime kalbėti apie didžiulę pažangą.“