Kas labiau kenkia sveikatai – sėdėjimas darbo vietoje, ar namie priešais televizorių? Tyrimas rodo didelius skirtumus

Neverta nė sakyti, kad nejudrus gyvenimo būdas, kada žmogus kone kiaurą dieną praleidžia sėdėdamas ir beveik nesimankština, kenkia sveikatai. Visgi didžiausias neigiamas poveikis tenka širdžiai.

Mokslinį tyrimą neseniai atlikę specialistai iš Niujorko Kolumbijos universiteto Vagelosų gydytojų ir chirurgų koledžo atkreipė dėmesį į tai, kad sėdėjimas darbo vietoje skiriasi nuo sėdėjimo laisvalaikiu, tarkim, priešais televizorių.

Tyrimo objektu mokslininkai pasirinko afroamerikiečių grupę. Taip jie pasielgė ne atsitiktinai, o norėdami užpildyti spragą, atsiradusią dėl to, kad dažniausiai tiriami baltaodžiai europiečiai. Aišku, specialistai įsitikinę, kad tyrimo rezultatai būtų tokie pat, nesvarbu, kokia etninė grupė dalyvautų eksperimente.

Gauti rezultatai atskleidė vieną stebinančią išvadą. Pasirodo, kad laikas, kurį žmogus praleidžia sėdinėdamas ant sofos priešais televizorių, dažniau priveda prie širdies problemų nei tas, kuris prasėdimas darbe, rašoma portale „Medical News Today“.

„Rezultatai rodo, kad veikla po darbo daro didesnę įtaką širdies sveikatai nei tai, kiek judama darbe“, – sako tyrimo iniciatorius Keithas Diazas.

Problemą, anot mokslininko, pašalinti gali pavykti stengiantis būti ne šiaip aktyviems, o intensyviai aktyviems.

„Jei tokį darbą, kuriame reikia ilgą laiką sėdėti, dirbantis žmogus po darbo, užuot sėdėjęs namie, vyktų į treniruotę, širdies ligų ir, automatiškai, ankstyvos mirties rizika gerokai sumažėtų“, – sako K. Diazas.

Savo tyrimo išvadas ir rezultatus K. Diazas ir kolegos paaiškino neseniai žurnale „Journal of the American Heart Association“ išspausdintoje apžvalgoje.

Sėdėjimas ant sofos dukart didina širdies problemų riziką

Mokslininkai išanalizavo 3 592 asmenų duomenis. Visi tyrimo dalyviai – afroamerikiečiai. Atlikta analizė – tipinis konkrečios bendruomenės individų sveikatos ištyrimas, aiškinantis širdies ir kraujagyslių, inkstų ir kvėpavimo takų ligas sukeliančias priežastis.

Tyrimo dalyviai – Džeksono miesto, Misisipės valstijos, gyventojai. Analizuojant buvo naudojami per 8,5 metų užregistruoti įrašai, liudijantys apie asmenų sveikatą ir gyvenimo būdą, įskaitant informaciją apie tai, kiek laiko jie praleidžia sėdėdami darbe, taip pat laiko, laisvalaikiu praleidžiamo prie televizoriaus ir sportuojant santykį.

K. Diazo vadovaujama komanda nustatė, kad asmenys, ne mažiau kaip 4 valandas kasdien prasėdintys prieš televizorių atsiduria 50 proc. didesnės širdies ligų ir ankstyvos mirties rizikos grupėje, palyginti su tais, kurie prie televizoriaus kasdien praleidžia ne daugiau kaip porą valandų.

Vis dėlto lyginant darbe dalyvių prasėdimą laiką, jokio drastiško minėtos rizikos skirtumo nustatyta nebuvo: tiems, kurių darbas išimtinai sėdimas, nekyla akivaizdžiai didesnė širdies ir kraujagyslių ligų grėsmės nei tiems, kuriems darbe tenka sėdėti nedaug.

Kaip tokią padėti pagerinti? Mokslininkai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką gali pavykti sumažinti dalį prie televizoriaus praleidžiamo laiko skiriant vidutinio intensyvumo arba intensyviai mankštai. Jie taip pat nurodo, kad asmenys, bent keturias valandas kasdien prasėdintys prie televizoriaus, tačiau dar ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę besitreniruojantys, sugeba išvengti padidėjusios širdies problemų ir ankstyvos mirties rizikos.

Jei tik įmanoma, judėkite

Kodėl sėdėjimas laisvalaikiu potencialiai labiau kenkia nei sėdėjimas darbo metu, paaiškinti sunku. Galima tik spėti, kad skirtumą lemia tai, jog namuose sėdėjimas yra visiškai nepertraukiamas ir niekaip netrikdomas.

„Gali būti, kad žmonės, žiūrėdami televizorių, valandų valandas nė nepajuda, tačiau daugelyje darboviečių gana dažnai vis tiek tenka pakilti nuo darbo stalo“, – aiškina K. Diazas. Dar vienas pateiktas paaiškinimas paremtas poilsio veiklai skiriamu laiku.

„Potencialiai riziką gali didinti ir tai, kad kelias valandas trunkantis televizoriaus žiūrėjimas paprastai prasideda sočiai pavalgius, pvz., po vakarienės“, – priduria mokslininkas.

Nors tyrimo išvadose nurodoma, kad sėdėjimas laisvalaikiu yra žalingesnis sveikatai nei sėdėjimas darbe, mokslininkai pabrėžia, jog šiaip jau sveikatos problemų riziką didina bet kuri sėdima veikla ir apskritai aktyvumo stoka.

K. Diaz nurodo, kad kai kurių profesijų atstovams, pvz., sunkvežimių vairuotojams, nesunku kartkartėmis nutraukti užsitęsusį sėdėjimą prie transporto priemonės vairo, tačiau jei tai nėra būtina, reikia sąmoningai išsiugdyti įprotį pakilti iš darbo vietos ir šiek tiek pajudėti.

Visgi daugiausia reikšmės savijautai ir sveikatai, anot tyrimo autorių, turi ta veikla, kuria žmonės užsiima po darbo. Taip pat verta atminti, kad įtakos turi bet kokio tipo aktyvumas: svarbiausia – mažiau sėdėti ir bent kiek daugiau judėti.

„Norint patvirtinti šįkart gautais rezultatais pagrįstas išvadas, būtina atlikti daugiau ir platesnio masto tyrimų, – nurodo K. Diazas, – tačiau labai gali būti, kad sėdėjimo laisvalaikiu keliamą žalą pavyks eliminuoti trumpam išeinant pasivaikščioti, užuot be perstojo žiūrėjus televizorių. Naudos atneša kone bet kuri veikla, dėl kurios suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja širdies plakimas.“

Ateityje mokslininkai ketina išsamiau panagrinėti klausimą, kodėl būtent sėdėjimą priešais televizorių turėtume vadinti tokiu reikšmingu širdies ir kraujagyslių ligas lemiančiu veiksniu.