Populiariausias druskos kiekį organizme matuojantis tyrimas – netikslus: druskos vartojimą reikėtų dar labiau sumažinti nei numatyta dabartinėse rekomendacijose

Sveikatos priežiūros specialistai jau dešimtmečius bando išspręsti šią problemą, tačiau susiduria su keliomis kliūtimis, įskaitant tyrimus, kurie klaidingai rodo druskos kiekį vandenyje. Tai sukėlė visiškai nereikalingų abejonių dėl suvartojimo mažinimo svarbos. Bet naujausi tyrimai nustatė trūkumų šiuose tyrimuose ir rodo, kad druskos vartojimą reikėtų dar labiau sumažinti nei numatyta dabartinėse rekomendacijose.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žmonėms suvartoti mažiau nei 5 g druskos per dieną, tačiau visame pasaulyje jos suvartojama vidutiniškai 10 g per dieną. Per didelis druskos vartojimas padidina kraujo spaudimą, todėl padidėja širdies priepuolių, širdies nepakankamumo ir insulto rizika.

Daugelis tyrimų rodo linijinį santykį tarp druskos vartojimo ir širdies ir kraujagyslių ligų: padidėjus druskos vartojimui padidėja širdies ir kraujagyslių ligų bei priešlaikinės mirties rizika. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad santykis tarp druskos vartojimo ir ligos nėra linijinis. Jie mano, kad suvartojant mažiau nei 7,5 g ir daugiau nei 12,5 g druskos per dieną, gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų ir ankstyvos mirties rizika. Tačiau šiuose tyrimuose naudojamuose metoduose yra trūkumų.

Pigiau, bet ne taip tiksliai

Daugiausia suvartojamos druskos išskiriame su šlapimu (90 proc.). Kiekvieną dieną suvartojamas druskos kiekis labai skiriasi, todėl norma, matuojant druskos kiekį, yra šlapimo surinkimas mažiausiai per tris ne iš eilės einančias 24 valandas. Nors tai yra pats tiksliausias druskos kiekio organizme matavimo būdas, jis taip pat yra brangiausias ir yra daugiau darbo tiek dalyviui, tiek tyrėjui.

Kai kuriuose tyrimuose druskos suvartojimas buvo įvertintas naudojant šlapimo matavimus vietoje, o ne visą parą kaupiamą šlapimą, nes tai padaryti yra lengviau, pigiau ir pacientui yra mažiau rūpesčių.

Pacientas turi pateikti tik vieną nedidelį šlapimo mėginį, iš kurio skaičiuojamas dienos druskos suvartojimas.

Tačiau šis matavimo būdas nėra tikslus, nes jis atspindi druskos suvartojimą per labai trumpą laiką, be to, tam įtakos turi skysčio kiekis, kurį dalyvis gėrė, ir dienos laikas, kai mėginys buvo paimtas. Taigi šlapimo tyrimo iš vietoje paimto mėginio skaičiavimai yra nepatikimi ir neatspindi įprasto kasdienio druskos suvartojimo.

Buvo nustatyta, kad druskos suvartojimo apskaičiavimas iš šlapimo mėginių gali pakeisti linijinį santykį tarp druskos vartojimo ir mirštamumo. Išanalizavus Hipertenzijos prevencijos tyrimų duomenis, kuriuose aukso standartas buvo naudojamas įvertinant druskos suvartojimą (keli 24 valandų šlapimo matavimai) beveik 3000 suaugusiųjų, sergančių prehipertenzija (aukštu normaliu kraujospūdžiu), laikotarpiais nuo 18 mėnesių iki ketverių metų.

Analizuojant duomenis buvo nustatytas tiesioginį tiesinį ryšį tarp druskos suvartojimo ir mirties rizikos, kai pacientas suvartodavo 3 g druskos per dieną.

Norėdami imituoti šlapimo mėginių paėmimą vietoje, tyrėjai pritaikė šiems mėginiams sukurtas formules natrio koncentracijai 24 valandų šlapimo mėginiuose. Rezultatai parodė tą patį netiesinį ryšį, kuris buvo nurodytas prieštaringai vertinamuose tyrimuose. Tai reiškia, kad jų išvados gali būti paaiškintos metodu, kuriuo jie įvertino druskos suvartojimą, nes šlapimo matavimas vietoje nėra patikimas įprasto kasdienio druskos suvartojimo atspindys ir taip pat atrodo, kad pačios formulės yra problemiškos.

Taigi žinia išlieka aiški: druskos kiekio sumažinimas išgelbėja gyvybes, o tyrimų, kuriuose naudojamas mažiau patikimas druskos suvartojimo įvertinimas, išvados neturėtų būti naudojamos norint nuvertinti kritinę visuomenės sveikatos politiką.

Palaipsniui mažinanti druskos vartojimą visiems gyventojams, kaip rekomenduoja PSO, išlieka pasiekiama, įperkama, veiksminga ir svarbi strategija siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms bei priešlaikinei mirčiai visame pasaulyje. Net nedidelis druskos suvartojimo sumažinimas turės didžiulę naudą žmonių sveikatai. Šis straipsnis pirmą kartą pasirodė „The Conversation“.