Norite ilgiau ir geriau gyventi? Paprastas būdas, kaip gerokai padidinti tikimybę išgyventi bent iki 85 metų

Remiantis minėto tyrimo rezultatais, pozityviai nusiteikusiems žmonėms kur kas lengviau išgyventi bent iki 85 metų, nes teoriškai jie sugeba lengviau kontroliuoti savo emocijas ir susidoroti su stresu. Remdamiesi šia logika, mokslininkai rekomenduoja pesimistams dažniau į viską žvelgti paprasčiau ir kartkartėmis įsivaizduoti ateitį, kurioje išsisprendžia daugelis dabar kamuojančių problemų.

Tyrimui buvo pasitelktos kitiems dviem tyrimams naudotos žmonių grupės – 70 tūkst. moterų slaugių sveikatos tyrimui ir 1,5 tūkst. vyrų veteranų sveikatos tyrimui. Buvo išmatuotas jų optimizmo ir bendras sveikatos lygis. Taip pat tiriamųjų buvo paklausta, kokie jų mitybos ir sporto įpročiai, ar jie rūko ir ar vartoja alkoholį.

Vidutiniškai optimistiškiausiai nusiteikę vyrai ir moterys pasižymėjo nuo 11 iki 15 proc. ilgesne gyvenimo trukme ir turėjo didesnį šansą išgyventi iki 85 metų, lyginant su pesimistiškiausiai nusiteikusių žmonių grupe.

Nors apie įvairias ligas ir ankstyvą mirtį lemiančius rizikos veiksnius šiais laikais žinoma gana daug, turima per mažai žinių apie pozityvių psichosocialinių faktorių poveikį senėjimo procesui.

„Mūsų tyrimo išvados rodo, kad egzistuoja galimybė, jog pakeliant optimizmo lygį galima paskatinti ilgaamžiškumą ir sveikesnį senėjimo procesą, – teigė Bostono universiteto medicinos mokyklos psichiatrijos docentė Lewina Lee. – Bandymų rezultatai rodo, kad dirbtinės intervencijos, kaip bandymas įsivaizduoti ateitį, kurioje viskas išsisprendžia, ar intensyvi kognityvinė elgesio terapija gali pakelti optimizmo lygį.“

Tačiau, pasak mokslininkės, realios priežastys, kodėl optimistai gyvena ilgiau, vis dar lieka nežinomos.

„Sveikesnis elgesys ir žemesnis depresijos lygis tik iš dalies paaiškina mūsų atradimą. Kai kurių kitų tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad optimistiškiau nusiteikę žmonės yra labiau linkę turėti asmeninių tikslų ir pasitikėjimo jų siekti, efektyviau sprendžia susidariusias problemas ir geba geriau valdyti emocijas stresinėse situacijose“, – teigė L. Lee

O Bristolio universitete įsteigtos vystomosios psichologijos visuomenėje organizacijos vadovas prof. Bruce‘as Hoodas teigia, kad šis tyrimas tik dar labiau papildė ir taip ilgą pozityvaus mąstymo privalumų sąrašą.

„Manau, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad optimistai geriau tvarkosi su stresu, tai lemia retesnius negatyvių gyvenimo momentų prisiminimo momentus. Stresas veikia mūsų imuninę sistemą, todėl egzistuoja galimybė, kad optimistai netgi atsparesni infekcijoms. Ne vienas tyrimas atskleidė streso ryšį su trumpesniais telomerais – chromosomų dalimi, kuri yra siejama su ląstelių senėjimu ir širdies ligų, diabeto ir vėžio tikimybe“, ­– teigė B. Hoodas.