Sloga ir kosulys: kada geriausia gydytis patiems, o kada jau eiti pas gydytoją

Net kalbant apie šią, regis, nelabai rimtą, bet varginančią peršalimo ligą, turėtume žinoti, jog pirmas septynias dienas trunkanti sloga yra ūminė, rašoma pranešime spaudai. Jei ji tęsiasi ilgiau – galimos daug rimtesnės ligos, pavyzdžiui, ūmininis sinusitas. Taigi kaip atskirti paprastą slogą nuo sinusito, kad išvengtume šios ligos komplikacijų, apie kurias dažnokai nė neįtariame?

Slogos simptomai yra varvanti arba užgulusi nosis. Gali varginti ir abu šie simptomai, kurie išduoda, kad mes nebegalime normaliai ir įprastai kvėpuoti. Esant virusinei infekcijai turėtume vartoti purškiamus vaistus į nosį, kurie slopina sekreciją – mažina nosies gleivių išsiskyrimą bei gleivinės paburkimą. Rekomenduojama plauti nosies ertmę taip vadinamu jūros vandeniu, kuris padeda pašalinti iš nosies virusus, bakterijas, dulkes, gleives bei kitus alergenus, atgaivina gleivinę ir palengvina kvėpavimą. Tai puiki pagalbinė priemonė gydant slogą, kurią galime vartoti tiek, kiek tik reikės. Taip pat yra ir gausybė nereceptinių vaistų, kurie irgi mažina nosies gleivinės paburkimą. Tačiau, jei tai yra rimtesnis susirgimas, būtina kreiptis į gydytojus, kurie atsižvelgdami į ligos simptomus, paskiria stipresnius vaistus. Taip teigia mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Kosulys – apsauginė organizmo reakcija

Peršalimo ligos retai „apsilanko“ lydimos tik slogos. Dažnas jos palydovas – kosulys. Pastarasis yra ne tik ligos simptomas, bet ir organizmo apsauginė reakcija, padedanti pašalinti iš organizmo dirginančias medžiagas, todėl labai svarbu teisingai gydytis.

Kosulys gali būti dvejopas – šlapias arba sausas. Šlapiu vadinamas toks kosulys, kai pavyksta atsikosėti, kai pašalinami skrepliai iš bronchų. Tad tokio tipo kosulį reiktų skatinti vartojant preparatus, skystinančius skreplius bei palengvinančius jų pasišalinimą.

Sausas kosulys indikuoja apie kvėpavimo takuose vykstančius uždegiminius procesus, galbūt virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžią. Kamuojant šiam kosuliui, nėra atsikosima, tad šį kosulį galima palengvinti preparatais, kurie nuramintų sudirgusią gleivinę. Jei pradėjus vartoti atsikosėjimą lengvinančius vaistus kosulys aktyvėja ir padaugėja skreplių, baimintis nereiktų. Skystėjantys ir šviesėjantys skrepliai tik parodo, jog pasirinktas gydymas yra teisingas. Sausą kosulį galima gydyti įvairiomis inhaliacijomis, kurios mažintų bronchų spazmus.

Sausas kosulys gali kamuoti, sergate sloga, kai dalis nosiaryklės gleivių patenką į gerklę. Taip pat jaučiant padidėjusio skrandžio rūgštingumo simptomus – daugiau kosėsima naktimis, paryčiais. Sausai kosėjant ilgiau nei du mėnesius galima įtarti ir bronchinę astmą, kurią diagnozuoja gydytojas, tad ilgai kosėjant reikia apsilankyti pas specialistą.

„Jeigu mes sloguojame ir kartais kosime, galime daryti prielaidą, jog tai yra lengva ligos forma. Tačiau, jei kosulys kankina ilgiau nei savaitę, jeigu iškosime labai daug sekreto, jeigu nebegalime normaliai kvėpuoti per nosį, kvėpavimas yra pasunkėjęs, kvėpuodami jaučiame sunkumą ar net skausmą – tuomet būtina gydytojo apžiūra. Praktikoje pasitaiko pacientų, kurie smarkiai kosėja visą mėnesį ir bando gydytis savo jėgomis, tokiu atveju primygtinai rekomenduočiau kreiptis į medikus, kad būtų atlikta kompleksinė apžiūra, kraujo tyrimas ir pan. Tik tiksliai nustačius diagnozę, gydytojas paskirs tinkamiausią gydymą konkrečiu atveju“, – teigia vaistininkas R. Blynas.

Kalbant apie darželinio amžiaus vaikų kosulį, reiktų paminėti, jog jei vaikas kosėja aštuonis – dešimt kartų per dieną, yra guvus, nesiskundžia apetitu ir bendra vaiko savijauta yra normali, skubotų išvadų daryti nereikėtų. Tokio amžiaus vaikų organizmas gana sėkmingai pats kovoja su virusais, tad šiuo atveju svarbiausia – stebėti bendrą vaiko būklę. Jei temperatūra yra ženkliai pakilusi, kosulys tęsiasi ilgiau nei savaitę, vaiko apetitas neįprastai sumažėjęs, vaikas vangus, tokiu atveju jau reiktų apsilankyti pas medikus.

Imunitetas – svarbus tik sergant?

Pasak vaistininko R. Blyno, stiprinti imunitetą yra tikslinga visus metus, nes negalime žinoti kada mes sunegaluosime. Ir visai nesvarbu, ar tai ligų sezono pradžia, ar vidurys. Žmonės serga peršalimo ligomis net ir šiltuoju metų laiku. Imunitetą stiprinti reikia visus metus. Kaip tą daryti?

„Priemonių, metodų yra įvairiausių. Labai tinkamas būdas – kontrastinis dušas rytais, grūdinimasis. Taip pat labai svarbi reguliari subalansuota mityba, kurioje būtų gausu vaisų ir daržovių, taip pat ne ką mažiau svarbus faktorius yra darbo – poilsio režimas. Šalia subalansuotos mitybos, būtina vartoti pakankamai vitamino C, multivitaminų bei papildų, savo sudėtyje turinčių ežiuolės ar imbiero. Taip pat rekomenduočiau rinktis vaistinėse parduodamų įvairių preparatų, skirtų imunitetui stiprinti, kurių sudėtyje yra šeivamedžio. Reiktų žinoti, jog šie preparatai pradeda veikti ne tuoj pat juos pavartojus, tad šiuos preparatus reiktų pradėti vartoti daug ankščiau, nei užpuola ligos. Pacientams, kurie yra labiau linkę į peršalimo ligas, rekomenduojama pradėti vartoti šiuos preparatus bent jau likus mėnesiui iki peršalimo ligų sezono pradžios,“ – teigia pašnekovas.