Kuo migdolai naudingi organizmui? Ir kokius juos geriausia valgyti?

Brigtside.me aprašo 4 moksliškai pagrįstus pokyčius organizme, kuriuos paskatina migdolai – su sąlyga, kad juos valgome reguliariai.

1. Mažina aknę

Tyrimai rodo, kad pacientų, kenčiančių nuo stiprių bėrimų, kraujyje yra 9 proc. mažiau vitamino E. Artimuosiuose Rytuose nuo seno tikima, kad migdolai pagerina odos būklę. Dabar tai patvirtina ir mokslas. Migdoluose daug vitamino E ir antioksidantų, todėl juos valgant reguliariai, bėrimų mažėja, oda atsigauna. Taip pat juose daug omega-6 riebalų rūgščių.

2. Padeda gydyti diabetą

Tyrimais įrodyta, kad nuo antrojo tipo diabeto kenčiantiems pacientams, kurie reguliariai valgo migdolus, savijauta ir sveikata ima gerėti. Migdolai ne tik padeda atkimšti kraujagysles, nes mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir dėl sudėtyje esančių mineralų mažina cukraus kiekį kraujyje.

3. Padeda atsigauti ir sustiprėti po gimdymo

Indijoje nuo senų laikų tikima, kad migdolai yra natūrali priemonė, padedanti sureguliuoti žarnyno veiklą ir atgauti jėgas. Ajurvedinėje mitybos sistemoje migdolai yra vienas iš svarbiausių komponentų – jie dažnai rekomenduojami moterims po gimdymo, nes padeda greičiau atsigauti, užkerta kelią strijų formavimuisi.

4. Skatina būsimo kūdikio smegenų vystymąsi

Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad migdolai gerina smegenų veiklą. Jei besilaukianti moteris per savaitę suvalgo 74 g migdolų, jai gims protingesnis kūdikis, teigiama Ispanijos mokslininkų atlikto tyrimo, kurio pagrindu buvo stebimos 2208 būsimos mamos, išvadose. Šio tyrimo pagrindu buvo ištirti ir joms gimę vaikai, kai jiems buvo 1 m., 5 m. ir 8 m. Vaikų, kurių mamos nėštumo metu valgė migdolus, intelekto koeficiento testų rezultatai buvo geresni.

Kokius migdolus valgyti – mirkytus, nemirkytus, o gal pakepintus?

Ajurvedinė medicina teigia, kad ir mirkytuose, ir nemirkytuose migdoluose maistinių medžiagų kiekis yra praktiškai vienodas, todėl jų nauda sveikatai panaši.

Kita vertus, mirkant migdolus per naktį ir nulupant odelę, sumažėja taninų kiekis. Buvo manoma, kad dideliais kiekiais vartojami taninai sumažina maistinių medžiagų įsisavinimą, tačiau neseniai atlikti moksliniai tyrimai šios hipotezės nepatvirtino.