Mergina net penkerius metus negalėjo įprastai šalpintis dėl vienos ligos - kas yra Fowler sindromas?

Kai Pollyannai Love (23 m.) iš Ilkestono Derbišyre, Anglijoje, buvo 18 metų, jai gydytojai diagnozavo Fowler sindromą. Tai reiškia, kad šlapimo pūslės raumenys, kontroliuojantys šlapimo tėkmę, negali atsipalaiduoti.

Diagnozę mergina sužinojo praėjus keletui mėnesių po to, kai jai buvo nuleisti net trys litrai šlapimo, užsilaikiusio šlapimo pūslėje. Tai, anot Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS), yra net šešiskart daugiau, nei 500 ml – tiek šlapimo gali būti suaugusio žmogaus šlapimo pūslėje, kad jis galėtų jį patogiai sulaikyti.

P.Love visada būdavo sudėtinga prasišlapinti. Nuo ketverių metų ją kone nuolatos kamavo šlapimo pūslės infekcijos, dėl kurių P.Love jausdavo deginantį skausmą.

„Kiek save atsimenu, man nuolat kildavo šlapimo pūslės infekcijos, net tada, kai buvau kokių 4-5 metukų.

Bėgant metams pradėjau amžinai norėti į tualetą, bet ten nuėjusi galėdavau išspausti vos kelis lašelius šlapimo.

Mokykloje man reikėdavo nešioti šlapimo nelaikantiems žmonėms skirtus įklotus. Jaučiausi pasibjaurėtinai ir niekam nepasakojau, kas vyksta. Tai labai sumažino mano pasitikėjimą savimi.

Nuolat jaučiau, kad man reikia į tualetą, bet neįsivaizdavau, kodėl. Maniau, kad tiesiog esu viena iš tų nelaimingųjų, kurios linkusios į tokias infekcijas, kaip cistitas, kas, kiek žinau, kamavo kai kurias merginas“, – pasakojo P.Love.

Kaskart, kai susirgdavo infekcine liga, mergina vartodavo antibiotikus, tačiau vaistai gelbėdavo tik kurį laiką. Vėliau simptomai pasikartodavo.

Būdama 16 metų ji pirmąsyk patyrė šlapimo susilaikymą – negalėjimą ištuštinti šlapimo pūslės.

„Turėjau gana sunkų astmos priepuolį ir po jo tiesiogine prasme negalėjau prasišlapinti. Gydytojai manė, kad taip galėjo nutikti dėl traumos, nors vėliau aš vėl galėjau šlapintis. Tačiau per sekančius dvejus metus pajutau, kad galiu vis mažiau ir mažiau prasišlapinti“, – prisipažino mergina.

P.Love išbandė viską – net atsisakė tam tikrų produktų, pavyzdžiui, bet ko, kame buvo rūgšties, kad nesudirgintų šlapimo pūslės. Bet tai nepadėjo.

Jos būklė ypač pablogėjo 2014 metų kovą. Darbe tuomet aštuoniolikmetė P.Love suprato neprisimenanti, kada paskutinį kartą šlapinosi. Jos pilvas tuo metu buvo toks išsipūtęs, kad ji atrodė, tarsi devintą mėnesį nėščia.

P.Love prisiminė: „Supratusi, kad nežinia kiek nesišlapinau, supanikavau ir išgėriau daug vandens, tikėdamasi viską išplauti.

Dabar tai prisimenu, kaip blogiausia, ką galėjau padaryti. Taip tik padidinau spaudimą savo pūslėje, bet tuo metu nežinojau, kas man ne taip.

Greitai po to pradėjau labai prastai jaustis. Pagaliau mane supykino ir bendradarbiai iškvietė greitąją“.

Skubiosios pagalbos skyriuje tyrimai parodė, kaip pavojingai buvo prisipildžiusi jos šlapimo pūslė, tad medikai turėjo įvesti kateterį – ploną lankstų vamzdelį, kad juo nuleistų tris litrus susikaupusio šlapimo.

„Mano pūslė vos nesprogo, – prisiminė P.Love. – Niekas nesuprato, kodėl negalėjau šlapintis“.

Jauna moteris iš ligoninės personalo išmoko, kaip pačiai sau įstatyti kateterį, kad galėtų pati nuleisti šlapimą, net ir būdama namuose. Bet greitai susidūrė su kitais sunkumais – prasidėjo šlapimo pūslės spazmai, kėlę nežmonišką kančią.

Merginai buvo atlikta nesuskaičiuojama daugybė tyrimų, po kurių pagaliau 2014 metų birželį nustatytas Fowler sindromas.

Ši būklė paveikia tik moteris, paprastai joms įžengus į trečiąjį-ketvirtąjį dešimtmetį. Mokslininkai iki šiol nėra tikri dėl to, kas jį sukelia ir kiek daug žmonių jis ištinka.

Neaišku, ar šlapimo takų infekcijos, kuriomis P.Love sirgdavo vaikystėje, galėjo būti susijusios su minėtuoju sindromu, bet, gydytojai mano, kad tai yra tikėtina.

„Tam tikra prasme man kone palengvėjo, kai paaiškėjo diagnozė, nes nuoširdžiai pradėjau abejoti, ar visko neišsigalvoju ir ar problema nėra psichologinė“, – prisipažino mergina.

P.Love, kaip minėta, 2014 metų birželį į šlapimo pūslę per pilve keliais centimetrais žemiau bambos padarytą angą buvo įvestas kateteris. Tai buvo laikinas sprendimas, kuriuo buvo galima ištekinti šlapimą, kol jo nesusikaupė pavojingai daug.

Tačiau jos šlapimo pūslės spazmai pasidarė nepakeliami, tad 2014 metų rugsėjį po to, kai jos šeimos nariai merginą rado ant grindų klykiančią iš skausmo, ji buvo skubiai nuvežta į ligoninę.

P.Love prisiminė: „Skausmas buvo toks, tarytum gimdyčiau savo šlapimo pūslę. Aš rėkiau ir rėkiau. Tuo momentu buvau pasiruošusi numirti – toks didelis buvo skausmas.

Ligoninės slaugytojos buvo mielos, bet apie Fowler sindromą vis dar mažai žino net medikų bendruomenė, tad niekas tiksliai nenutuokė, ką su manimi daryti.

Pagaliau vienintelis dalykas, padėjęs numalšinti spazmus, buvo dujos ir oras, nes tai padėjo atpalaiduoti mano kūną. Bet spazmai greitai sugrįždavo, vos poveikis praeidavo“.

Kelis sekančius mėnesius P.Love teko nuolat grįžti į ligoninę dujų ir oro, kai spazmai pasidarydavo nepakeliami.

2014 metų gruodį medikai užsiminė ketinantys daryti urostomos operaciją, sukurdami šlapimo išvedimą į išorę, per pilvo sienoje suformuotą stomą.

Nekantraudama užbaigti kančias P.Love sutiko, kad jai 2015 metų vasarį būtų atlikta šešių valandų trukmės operacija.

Jos palengvėjimas buvo trumpalaikis ir po keturių mėnesių vėl prasidėjo spazmai.

Paskutinė išeitis buvo visiškai pašalinti jos šlapimo pūslę, kas padaryta 2018 metų liepą.

Dabar, nors stomos maišelis padeda, mergina dėl jo jaučiasi nejaukiai, ypač, jeigu jis prateka ar persišviečia per drabužius.

Taip pat merginą kamuoja inkstų skausmai ten, kur ant organo liko randas ir buvo padaryta žala pasikartojančių infekcijų metu. Mergina nuolat vartoja skausmo malšintojus ir sako, kad jai sunku dirbti.

Savo istorija P.Love pasidalino, kad paskleistų žinią apie Fowler sindromą. Mergina tiki, kad drastiška operacija vis tik buvo geriausias jos priimtas sprendimas.

„Tai buvo nepakeliama kančia ir buvo siaubinga susidurti su tuo tokioje jaunystėje. Aš labai greitai subrendau.

Noriu, kad žmonės žinotų: šlapimo užlaikymas nėra normalus. Jeigu negalite prasišlapinti, jeigu kartojasi infekcijos, jums reikalinga skubi pagalba.

Tai gali ir nebūti Fowler sindromas, bet geriau išsitirti, kol nepablogės.

Kol kas per mažai žmonių yra girdėję apie šią būklę, taigi aš nusprendžiau padaryti viską, kad padidinčiau žinomumą.

Kas yra Fowler sindromas?

Fowler sindromas yra būklė, lemianti šlapimo nenutekėjimą.

Taip yra dėl šlaplės sutraukiamojo raumens anomalijos. Problemą sukelia tai, kad sutraukiamasis raumuo nesugeba atsipalaiduoti ir neleidžia normaliai ištekėti šlapimui.

Kadangi pūslė prisipildo ir negali būti ištuštinta, tai gali sukelti didelius skausmus.

Paprastai pacientai patenka į ligonines, nes negali prasišlapinti daugybę valandų ir į jų šlapimo pūslę įstatomas kateteris – plonas lankstus vamzdelis. Neretai juo pašalinamas daugiau kaip litras šlapimo.

Kol kas tiksliai nežinoma, kas sukelia Fowler sindromą ir kokia yra jo raida – tai vis dar tyrinėjama.

Būklė gali būti įvairaus sunkumo: kai kurie pacientai gali prasišlapinti, bet sunkiai, tuo metu kiti visiškai negali prasišlapinti. Tai vadinama visišku šlapimo sulaikymu.

Pacientai gali reguliuoti savo būklę, nuolat į pūslę įvesdami kateterį – tai jei gali padaryti patys. Sterilus kateteris turi būti įvedamas į šlapimo pūslę tam tikrais laiko intervalais.

Daugumai sunkių pacientų, kurie visiškai negali prasišlapinti, gali būti stimuliuojami kryžkaulio nervai – tai gali padėti visiškai atstatyti normalią pūslės ar dubens funkciją. Procedūra apima šlapimo pūslės nervų stimuliaciją.

Fowler sindromas dažniausiai diagnozuojamas moterims, įkopusioms į trečiąjį-ketvirtąjį gyvenimo dešimtmetį. Jo paplitimas nežinomas.

Pirmąsyk Fowler sindromą 1985 metais aprašė profesorė Clare J Fowler.

Parengta pagal „MailOnline“