Netikėtas atradimas griauna labai populiarią teoriją apie mitybą ir sveikatą - dėl ko inuitai susirgo dabar itin plačiai paplitusia kraujagyslių liga?

Tačiau keturių inuitų mumijų analizė parodė visai ką kitą. Šie prieš 500 metų mirę žmonės kentėjo nuo užsikimšusių kraujagyslių – kaip ir milijonai žmonių šiandien. Žinoma, šiandien šios ligos yra labai glaudžiai siejamos su per dideliu suvartojamu cukraus kiekiu ir pastoviu sėdėjimu. Šiuo metu nuo užsikimšusių kraujagyslių ir kitų širdies problemų miršta daugiausia žmonių visame pasaulyje.

2013 metais mokslininkai išanalizavo 137 mumijas iš tokių senovės civilizacijų kaip Egiptas, Peru ir Arktis. Jie labai nustebo sužinoję, kad kai kurios iš šių mumijų sirgo ateroskleroze – lėtine uždegimine liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės.

Mokslininkams tai pasirodė keista dėl to, kad šie individai gyveno 3100 metais pr.m.e., o tokios ligos kaip aterosklerozė yra siejamos su nejudriu gyvenimo būdu. Tiesa, mokslininkai tuo metu pripažino, kad nė vienas iš šių tyrinėtų individų greičiausiai nevalgė maisto, kuriame būtų gausu omega-3 riebalų rūgščių. Būtent dėl to šiame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė inuitams.

Keturios mumijos

Keturias mumijas mokslininkams tyrinėti leido Kembridžo archeologijos ir etnologijos muziejus. Visos mumijos 1929 metais buvo rastos Uunartaq saloje, esančioje netoli Grenlandijos. Dantų ir skeletų analizė parodė, kad dvi mumijos yra moterys, o kitos dvi – vyrai. Šie inuitai greičiausiai mirė būdami 18-30 metų amžiaus, o pagal kapuose rastus daiktus ir drabužius mokslininkai sprendžia, kad jie greičiausiai gyveno XVI a.

Detalūs tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale „JAMA Network Open“. Mokslininkai aiškino, kad inuitai medžiodavo iš savo kajakų su ietimis, lankais ir strėlėmis, o valgydavo žuvis, paukščius, kitus jūrų gyvius ir šiaurės elnius.

Nepaisant to, kad inuitų dieta buvo pakankamai sveika, trys iš tyrinėtų mumijų kentėjo nuo ateromos – ji atsiranda tada, kai arterijose kaupiasi riebalinės medžiagos, galiausiai jos sukietėja ir susiaurina kraujagyslę, taip apribodamos kraujo tekėjimą.

Tokios arterijų apnašos pas žmones labai dažnai randamos ir šiandien – o nesiimant jokių gydymo ir prevencijos priemonių, tokia būklė gali privesti prie širdies smūgių ar insulto, kadangi į smegenis ir širdį paprasčiausiai patenka per mažai kraujo.

Mokslininkai kol kas negali pasakyti, ar tokia inuitų kraujagyslių būklė kaip nors prisidėjo prie jų mirties, tačiau faktas, kad jie ateroskleroze sirgo net ir valgydami daug žuvies ir kitų jūros gėrybių verčia susimąstyti, kad galbūt šios kraujagyslių ir širdies ligos yra neteisingai siejamos su moderniu žmonių gyvenimo būdu.

Dėl ko inuitai susirgo šia kraujagyslių liga, taip nėra aišku – nors tyrime pateikiama teorija, kad galbūt tai galėjo paskatinti per didelis įkvepiamų dūmų kiekis nuo patalpų viduje deginamų laužų.

Parengta pagal „IFLScience“.