Mokslininkai atskleidė, kuriuo metų laiku gimusios moterys susiduria su didžiausia mirties nuo širdies ligų rizika

Naujausias tyrimas parodė, kad pavasarį ar vasarą gimusioms mergaitėms ateityje labiau gresia mirti nuo širdies ligų.

Toms, kurios į šį pasaulį atėjo šiltuoju metų laiku, mirti nuo širdies ligų gresia net iki 12 procentų labiau, palyginti su gimusiomis lapkritį.

Labiausiai rizikuoja gimusios balandį, o mažiausiai – gruodį, tiesa, mokslininkai negali paaiškinti, kodėl.

Pastarasis tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad sezoniškumas, lemiantis tai, ką žmonės valgo, oro taršą ar saulės šviesos lygį, gali paveikti ilgalaikę besivystančio vaiko sveikatą.

Tyrėjų komanda sakė, kad tai gali turėti „mažą, bet realų sezoninį poveikį“ ir žmonių širdžiai. Tiesa, reikia daugiau bandymų, kad būtų galima patvirtinti šį ryšį.

Brigamo ir Moterų ligoninės bei Harvardo medicinos mokyklos Bostone, Masačusetse, JAV, mokslininkai ištyrė 116 tūkst. 911 Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių moterų duomenis.

Visos moterys tyrimo pradžioje 1976 metais buvo 30-55 metų amžiaus ir jas mokslininkai stebėjo apie 38 metus.

Per tą laiką 43 tūkst. stebimų moterų mirė, iš kurių 8 tūkst. 360 mirties priežastis buvo širdies liga.

Gimusių pavasarį moterų grupėje mirčių nuo širdies ligų buvo 10 proc. daugiau, palyginti su gimusiomis lapkritį.

Tarp gimusių vasarą tokių mirčių rizika buvo didesnė 9 procentais.

Dar daugiau: tos, kurios buvo gimusios balandį, net 12 proc. labiau rizikavo mirti nuo širdies ligos, palyginti su gimusiomis lapkritį.

Gimimas kovą širdies ligų riziką padidino 9 procentais, gegužę ar liepą – aštuoniais, o birželį – septyniais procentais.

Moterims, gimusioms gruodį, 5 procentais mažiau grėsė mirti anksti, nei toms, kurios gimė lapkritį.

Daktarė Eva Schernhammer ir jos kolegos žurnale „British Medical Journal“ rašė, kad jų darbas „prisidėjo prie gausėjančių įrodymų, kad žmonės, gimę pavasarį ir vasarą, dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, palyginti su gimusiais rudenį, bet prieštarauja ankstesniams atradimams bendro mirtingumo“.

Širdies ligos yra vienos didžiausių mirties priežasčių ir yra vienos iš penkių mirties priežasčių, išskirtų vien šioje studijoje.

Pasaulyje apie trečdalis visų mirčių – apie 18 mln. kasmet – yra sietinos su širdies ligomis.

Širdies ligas sukelia nesveika gyvensena, pavyzdžiui, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas ir bloga mityba.

Daktarės E.Schernhammer komandos tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar apskritai mirties riziką veikia gimimo mėnuo, kaip anksčiau buvo teigiama. Paaiškėjo, kad yra priešingai.

Ankstyvos mirties dėl bet kokios priežasties rizika nepriklausė nuo to, kada kas nors gimė. Bet stebint vien tik mirtingumo nuo širdies ligų tendencijas, ryšys buvo pastebėtas.

Mokslininkai mano, kad tai susiję su sezoniškumo nulemta tarša ir mityba.

Oro tarša, kaip žinia, padidėja vasarą, nes azoto dioksidas iš išmetamųjų dujų gali sureaguoti su saulės šiluma ir sukurti ozoną – dujas, kurios gali susilpninti plaučius ir dėl to tampa sunku kvėpuoti.

Be to, žmonės žiemą gali vartoti mažiau vaisių ir daržovių, nes jų tuo metu mažiau uždera, nurodoma kitame tyrime, taip pat žiemą žmonės gauna mažiau vitamino D.

Šie pokyčiai gali paveikti kūdikius, nes jie yra silpnesni, jų augantis organizmas labiau veikiamas supančios aplinkos pokyčiams ir jie tam mažiau atsparūs.

Gimimo mėnesio poveikis mirtingumui nuo širdies ligų išliko, net ir apsižvelgus į žmogaus šeimos medicinos istoriją ir sveikatos lygį.

Daktarė E.Schernhammer ir jos kolegos pažymėjo, kad dar reikia atlikti daugiau tyrimų, bet jau yra įrodymų, kurie nurodo, kad gali egzistuoti „mažas, bet realus sezonų poveikis vaisiui ar ankstyvi gyvenimo veiksniai vėlesniam gyvenime“.

Parengta pagal „Daily Mail“