Vienintelis toks atvejis medicinoje - niekas kitas pasaulyje nėra išgyvenęs po tokių nutikimų: kūno temperatūra siekė vos 13 laipsnių pagal Celsijų, širdis buvo praktiškai sustojusi, o ji nerodė jokių gyvybės ženklų

Kai Peteris ir Anika Berndtssonai ruošdamiesi Kalėdoms pastebėjo, kad dingo jų 7-metė dukra Stella, termometras rodė -12 laipsnių pagal Celsijų. Mama pasakoja, kad mergaitė prieš dingdama buvo nupiešusi lobio žemėlapį – ir išėjo žaisti į lauką.

Laikas ėjo, o tėvų rūpestis dėl dingusios mergaitės vis augo. Netrukus Stellos ieškojo ne tik jos tėvai, bet ir 20 kaimynų. Už galinės namo dalies Peteris sniege rado mažus pėdsakus ir sekė paskui juos, kol priėjo statų šlaitą, kuris buvo už maždaug 50-60 metrų nuo jų namo.

Vyras pasakoja, kad tuomet panika virto visišku nerealumo jausmu – atrodė, tarsi viskas būtų netikra. Jis pašaukė savo sutuoktinę, kuri savo ruožtu iškvietė skubios pagalbos tarnybas.

Ieškodamas šlaito papėdėje, Peteris pastebėjo daugiau pėdsakų, kurie keliavo palei vandenį krantu. Tai rodė, kad Stella išgyveno kritimą, tačiau galėjo dingti vandenyje. Į paieškas leidosi saloje buvęs žvejys, gelbėtojų laivai ir trys sraigtasparniai.

Galiausiai Stella buvo rasta. Gelbėtojas sraigtasparnyje pastebėjo rožinę striukę, plūduriuojančią jūroje ir mergaitė galiausiai buvo ištraukta iš vandens.

Sraigtasparnyje mergaitei imtas daryti širdies masažas, kuris buvo daromas visus 90 kilometrų iki pat ligoninės. Širdies masažas buvo daromas nepaisant to, kad patys gelbėtojai manė, jog mergaitė neišgyvens.

Po 20 minučių Stella pateko į Karalienės Silvios vaikų ligoninės medikų rankas. Tuo metu mergaitės kūno temperatūra siekė vos 13 laipsnių pagal Celsijų, jos širdis buvo praktiškai sustojusi, o ji nerodė jokių gyvybės ženklų.

Peteriui ir Annikai medikai pasakė, kad jie daro ir darys viską, ką gali – tačiau vilties nedaug. Medikai planavo Stellos kūno temperatūra kelti labai lėtai, iki 32 laipsnių.

Tačiau kitą dieną, 4 valandą Stella parodė pirmuosius gyvybės ženklus – jos širdis vėl ėmė plakti normaliai. Praėjus dar 12 valandų, apsireiškė kitas gyvybės ženklas – ji lėtai sumirksėjo.

Nepaisant progreso, medikai buvo atsargūs ir skeptiški. Jie perspėjo, kad net jei ir Stella išgyvens, ji nebus tokia pati mergaitė, kaip seniau. Tačiau jau po dviejų savaičių mergaitė ištarė pirmuosius savo žodžius.

Dabar jau 14 metų Stella nieko nebeprisimena nei apie įvykį, nei kas vyko kelis mėnesius po jo. Ji iš pradžių buvo paralyžiuota, tačiau galiausiai ėmė sukioti tiek kojas, tiek pečius. Po pirmojo mėnesio ji jau galėjo vaikščioti, o praėjus dar vienam mėnesiui, mergaitė buvo išleista namo.

Dabar Stella yra visiškai sveika, lanko mokyklą ir jau spėjo išmokti groti pianinu.