Naujas tyrimas parodė, ką daryti, kad laimėtumėte papildomus 10 metų be ligų

Tereikia reguliariai sportuoti, saikingai vartoti alkoholio, palaikyti tinkamą svorį, visavertiškai maitintis ir nerūkyti, rašoma straipsnyje bbc.com.

Amerikiečių tyrėjai 20 metų stebėjo 111 000 žmonių.

Tyrimo autorius daktaras Frankas Hu iš Harvardo Visuomenės sveikatos mokyklos Bostone teigė, kad tyrimas – pozityvi žinia visuomenei.

„Pakoregavę gyvenseną, įpročius, žmonės gauna ne tik daugiau gyvenimo metų, bet gerų metų“, – sakė jis.

Kas vadinama sveika gyvensena?

50 m. amžiaus tyrimo dalyvių klausė, ar jiems tinka mažiausiai penki kriterijai:

- jie niekada nerūkė,

- maitinasi sveikai, subalansuotai,

- 30 minučių per dieną skiria ramiai arba energingai fizinei veiklai,

- kūno masės indeksas yra nuo 18,5 iki 24,9.

- per dieną moterys neišgeria daugiau nei nedidelę taurę vyno, o vyrai – bokalą alaus.

Moterys, kurioms tiko keturi kriterijai, vidutiniškai gyveno dar 34-ius metus, nesirgdamos vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis (infarktu, insultu) ir antrojo tipo diabetu – 10 metų ilgiau nei tos, kurios minėtų kriterijų neatitiko.

Vyrams tai reiškė dar 31-erius metus be ligų – septyneriais metais ilgiau nei nesveikiems vyrams.

Kodėl buvo skirtumų tarp vyrų ir moterų?

Galbūt tai susiję su faktu, kad vidutiniškai moterys gyvena ilgiau už vyrus.

Tyrimo duomenimis, trumpiausias gyvenimo tarpsnis be ligų buvo vyrams, kurie per dieną surūkydavo daugiau nei 15 cigarečių, ir nutukusioms moterims (kurių KMI – didesnis nei 30).

Kitas svarbus faktas, pasitvirtinęs abiejų lyčių atstovams – sveika gyvensena ne tik sumažino vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto riziką, bet ir lėmė greitesnį sveikimą, jei vyrams ar motiems buvo diagnozuota kuri nors liga.

Kodėl dėmesys kreipiamas į šias ligas?

Vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos ir antrojo tipo diabetas – dažniausios vyresnio amžiaus žmonių ligos. Jos stipriai susijusios su gyvenimo būdu.

Pavyzdžiui, manoma, kad nutukimas ar antsvoris siejamas su 13-a vėžio rūšių – krūties, žarnyno, inkstų, kepenų, stemplės ir kt.

Tyrimai Jungtinėje Karalystėje parodė – iš 10-ies vėžio rūšių keturių būtų galima išvengti, jei tik žmonės pakeistų kai kuriuos gyvenimo būdo aspektus – valgytų mažiau mėsos, daugiau ląstelienos, nepiktnaudžiautų deginimusi saulėje.

Ar turi įtakos kiti veiksniai?

Tyrimas truko ilgai, jis buvo apžvalginio pobūdžio, taigi negalima teigti, kad minėti gyvensenos veiksniai tiesiogiai garantavo, kad žmogus nesirgs išvardintomis ligomis.

Tyrėjai stengėsi įtraukti ir kitus veiksnius – ligas šeimoje, etninę grupę, amžių – kurie galėt turėti įtakos rezultatams.

Tyrėjų komandai teko pasitikėti tiriamaisiais, kad šie pateikia teisingą informaciją apie valgomą maistą, sportavimą, ūgį ir svorį, nors tikėtina, kad informacija ne visada buvo tiksli.

Dauguma tyrimo dalyvių (73 000 moterų ir 38 000 vyrų) buvo sveikatos srities specialistai.