Kodėl koronavirusas bent 20 kartų pavojingiau nei kasmetinis gripas: štai kokia mirtingumo statistika ir kuo dar jie skiriasi

Iš visų patvirtintų atvejų, miršta 3,5 proc. žmonių (Italijoje dėl didelio vyresnio amžiaus gyventojų – daugiau nei 5 proc.). Beje, šis skaičius apbūdina mirštamumą, bet ne mirtingumą, kurį yra daug sunkiau apskaičiuoti, kadangi daug žmonių gali būti apsikrėtę ir to nežinoti arba paprasčiausiai nebandyti gydytis. Tuo tarpu gripas kiekvienais metais pražudo apie 0,1 proc. žmonių.

„Vis dar nėra aiškus mirtingumas nuo COVID-19, kadangi tai labai stipriai priklauso dar ir nuo atskirų šalių sveikatos priežiūros įstaigų darbo“, – sako sistemų biologijos profesorius iš Londono universiteto Frncoisas Balloux'as.

„Kol kas yra žinoma, kad mirtingumas gali siekti vidutiniškai 2 proc. – kas yra 20 kartų daugiau už sezoninį gripą“, – pridėjo mokslininkas.

Sunkūs ligos atvejai

Tačiau didžiausia problema su naujuoju koronavirusu nėra mirtis. Eskpertai sako, kad ligoninė greitai gali būti perpildytos, jei į jas suplūs apsikrėtę ir galbūt apsikrėtę pacientai, kuriems reikia suteikti būtiną pagalbą. Kai kuriuos gali tekti prijungti ir prie specialios sistemos, kuri palaiko kvėpavimą.

Kinijoje – ten, kur šis virusas ir kilo – atlika 45 000 ligos atvejų analizė parodė, kad daugiausia mirusiųjų yra senyvo amžiaus žmonių tarpe – 14,8 proc. iš visų 80 metų ir vyresnių apsikrėtusiųjų.

Bet dar vienas tyrimas Kinijoje parodė, kad 41 proc. žmonių, apsikrėtusių sunkia ligos forma, buvo perkopę į šeštą dešimtį – tuo tarpu 27 proc. sunkiausių ligos atvejų buvo nustatyta 65 metų ir vyresniems žmonėms.

„Taip, tai tiesa, kad jei esi vyresnis – pavojus yra didenis – bet sunkia ligos forma gali apsikrėsti ir jaunesni žmonės, kurie neturi jokių kitų ligų ar sutrikimų“, – teigia Prancūzijos sveikatos ministro pavaduotojas Jerome'as Salomonas.

Ligos plitimas ir gydymas

Ekspertai nustatė, kad kiekvienas COVID-19 susirgęs asmuo apkrečia vidutiniškai dar tris kitus žmones. Toks viruso plitimas yra du kartus didesnis nei sezoninis gripas, kuriuo vienas sergantysis vidutiniškai apkrečia 1,3 kitų žmonių.

J.Salomonas sako, kad žmonės su gripu gyvena jau daugiau nei 100 metų ir per šį laiką mes sugebėjome jį labai detaliai ištyrinėti.

„Šis naujas virusas primena gripą savo simptomais, tačiau visais kitais aspektais jis skiriasi“, – sako Prancūzijos ministro pavaduotojas.

Ir nors kai kurie bandymai sukurti vaistą nuo šios ligos pasirodė esantys gana efektyvūs – o ir eksperimentinės terapijos iš dalies padeda gydymui – tokie tyrimai dar atliekami dar labai trumpą laiką ir negali būti siūlomi žmonėms. Tačiau mokslininkai vis tiek aktyviai dirba prie COVID-19 vakcinos ir tikisi ją sukurti per ateinančius kelis mėnesius. Tiesa, per šį laiką virusas jau gali būti nurimęs, todėl vakcinos iš dalies gal net neprireiks – nebent ateityje, jei SARS-CoV-2 vėl sugrįš.

Na, bet jei vakcina kaip nors magiškai atsirastų ir dabar – išdalinti ją būtų didelis darbas. Gydytojai nuolat skundžiasi, kad net ir gripo vakcinų jie gauna nepakankamai, o ir ne visi žmonės yra linkę skiepytis.

Virusų panašumai

Nepaisant visų gripo ir SARS-CoV-2 skirtumų, vis dėl to yra ir panašumų – šie virusai plinta labai panašiai, todėl imantis atsargumo priemonių galima užkirsti kelią tolimesniam jo plitimui.

Reikėtų vengti sveikinantis spausti ranką, taip pat reikėtų dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu, neliesti veido ir dėvėti specialią kaukę, jei sergate.

Visi šie būdai gali sumažinti koronaviruso, o taip ir gripo, gastro ir kitų infekcinių ligų plitimą.

„Vos 2 žmonės iš 10 reguliariai plauna rankas pasinaudoję tualetu – ir tik 42 proc. žmonių kosėdami užsidengia burną ne delnais, bet alkūne ar servetėle“, – sako J.Salomonas.

Parengta pagal „Science Alert“.